Tik du ketvirtadaliai parsisiųstų programėlių išlieka telefone ilgiau kaip mėnesį ir tik dešimtadalis – metus. Apskritai mobiliųjų aplikacijų kapinynas labai didelis, nes 95 proc. jų žmogus nebenaudoja po 90 dienų.
2017-aisiais dienos šviesą išvydo sėkmės – „Teslos“ automobilio odos – kvapas. Šis gaiviklis vadinamas gana paprastai – „Elonu Musku“. O jei norėtumėte kažko šiurkštesnio, tektų kreiptis į „KIA Motors“, pristačiusią NBA komandos kvapą. Šio gaiviklio reklama rodo ekspertų pastangas išgauti tikrąjį krepšinio komandos kvapą paprastais metodais. Žinote – pažastys, kojinės, persirengimo kabinos, pasakojama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Keturiasdešimt centų, penkiolika, dvidešimt ar euras. Tokių smulkių išlaidų patiriame kiekvieną kartą pirkdami maišelius, kavą ar net atšildydami produktus. Tačiau į šias sumas dažniausiai nekreipiame dėmesio. O reikėtų. Sutaupytos smulkios išlaidos per metus gali pavirsti suma, verta, pavyzdžiui, žavingų atostogų, primenama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Infliacija. Šį žodį nuolat kartoja Statistikos departamentas, Centrinis bankas, Finansų ministerija, ekonomistai, žiniasklaida. Nors jis reiškia bendro kainų lygio augimą, kitaip tariant, pinigų nuvertėjimą, tai visiškai normalus procesas, kurio ne tik kad neįmanoma išvengti, bet ir nereiktų norėti, kad jo nebūtų, pasakojama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Eidami į darbo pokalbį, nešatės gyvenimo aprašymą, o keliaudami, pavyzdžiui, į banką skolintis, nešatės kredito istoriją. Vis dėlto, jei kredito istorija rodo, kad į įsipareigojimus žiūrėjote atsainiai, paskolos negausite arba jūsų kredito reitingas bus prastas, primenama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Mes puikiai atpažįstame tiek savus, tiek užsienio valstybių banknotus bei monetas, bet ar žinome, kaip jie atkeliauja į mūsų pinigines ir kišenes, iš ko gaminami ir kiek jų yra pasaulyje? Pavyzdžiui, ar žinote, kad banknotai gaminami ne iš popieriaus ir tai, kad tik 8 proc. pasaulio pinigų yra grynieji, klausia LRT RADIJO laida „PIN kodas“.
Vilniuje gyvenantys senjorai už jaunas šeimas lyg ir turtingesni, nes turi nuosavą bankui neįkeistą butą, bet ką daryti, jei apyvartinių lėšų nėra, LRT RADIJUI sako asmeninių finansų ekspertė Marija Bunkaitė. „Senjorai turi nekilnojamojo turto, bet senatvėje tas turtas negelbsti. Pagal asmeninių finansų teoriją, tikslas turėtų būti toks – turtas pradeda nešti pajamas ir senatvėje tu gerai gyveni. [...] Tačiau yra taip, kad senjorai turto turi, bet jis jiems – ne išlaikymas, o akmuo po kaklu“, – pastebi M. Bunkaitė.