2003 m. Jungtinių Valstijų politikams ir generolams atrodė, kad, nuvertus Saddamą Husseiną, irakiečiai gyvens taip gerai, kaip niekuomet negyveno. Tiesa, S.Husseino režimas buvo nuožmus, tačiau tai, kas Irake dėjosi po amerikiečių ir jų sąjungininkų intervencijos, priminė siaubo filmą. Pilietinis šiitų ir sunitų karas, į kurį įsivėlė ir "Al Qaeda", lyg šlapiu skuduru smogė amerikiečiams per veidą. Tik drastiški veiksmai leido iš dalies suvaldyti situaciją, kol tai netapo vienu iš kruviniausių pasaulio istorijoje pilietinių karų. Ar Irake dabar ramiau? Retori

Minskas signalizuoja, kad siekia suartėti su ES šalimis, tarp jų ir Lietuva. Dabar bus gana įdomu stebėti pragmatiškai mąstančių Lietuvos politikų reakciją. Kalinių paleidimas – ženklas atnaujinti dialogą. Baltarusijos strategija, žinoma, nenauja. Taip pat dera sutikti, kad Europos sankcijos suveikė. Galbūt Baltarusijai iš anapus vakarinės šalies sienos buvo patarta elgtis su ES išmintingiau, kad sankcijos nesugriežtėtų ir nepakenktų santykiams su kaimynais? Jei pats Aliaksandras Lukašenka pripažino žinąs apie ES spaudimą Lietuvai ir Latvijai – tai įmanoma. T

Todėl, kad B.Obamos užsienio politika atitinka Lietuvos interesus. Skamba miglotai? Taigi, o dabar plačiau. Pirma, nesigilinant į B.Obamos vykdytą ir vykdomą vidaus politiką, šis JAV vadovas (bent jau pirmaisiais savo kadencijos metais) laikėsi pragmatiškos užsienio politikos linijos. Kai kurie B.Obamą kaltina, kad šis kaip įmanydamas stengėsi parodyti, jog jis – ne George'as W.Bushas. Todėl, kaip kalbėta, Amerika B.Obamos metais tapo mažiau pastebima ir Vašingtonas apleido savo ištikimus sąjungininkus... Iš tiesų B.Obama ir jo užsienio politikos planuotojai suvokė,

Pasaulį valdo pinigai? Banalus klausimas, banalus ir atsakymas. Taip. Štai, vadinamasis Magnickio sąrašas. Iš pažiūros, Magnickio sąrašo atsiradimo istorija iš tiesų panaši į kovą už žmogaus teises, demokratiją ir t. t. Juk į šį sąrašą, pasak jį sudariusių, pakliuvo tie Rusijos pareigūnai, kurie prisidėjo prie advokato Sergejaus Magnickio mirties. Teisininkas, atstovavęs vienai britų investicijų bendrovei, buvo patupdytas į kalėjimą po to, kai ėmė domėtis korupcija aukščiausiuose Rusijos valdininkijos sluoksniuose. Vėliau jis tame pačiame kalėjime mirė