- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasario mėnesį Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais pradėjo 200 projektą, kurio tikslas – mažinti biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje. Projekto išskirtinis bruožas yra visos šalies masto paukščių ir šikšnosparnių tyrimai potencialiose vėjo energetikos (VE) plėtros teritorijose.
Ornitologai bei šikšnosparnių tyrimų specialistai pažymėjo, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas išaiškinti migruojančių paukščių sankaupas, saugomų paukščių bei šikšnosparnių veisimosi ir maitinimosi teritorijas ar visų rūšių didesnės koncentracijos vietas, pavyzdžiui kolonijas, maitinimosi ar nakvynės teritorijas.
Atskiras dėmesys skiriamas išaiškinti plėšriųjų paukščių, kurie yra ypač pažeidžiami vėjo jėgainių, migracijų kelius, jų susitelkimo vietas. Lauko stebėjimai truks vienerius metus ir apims du pavasario, vasaros ir rudens sezonus.
Jau pirmais pavasarinės migracijos ir veisimosi sezonais surinkta daug naujos medžiagos apie tikslinių paukščių rūšių ir šikšnosparnių paplitimą, aptiktos ypač retų rūšių naujos radvietės. Ypač daug atradimų atskleidė šikšnosparnių tyrimai. Galimai tai susiję su modernios tyrimų įrangos, kuri šalyje naudojama pirmą kartą, techninėmis galimybėmis.
Projekto metu šikšnosparniai jų maitinimosi vietose ar potencialiose veisimosi vietose registruojami „Wildlife Acoustics“ detektoriais, kurie naudojami kartu su automatiškai rūšį identifikuojančia programine įranga „Echo Meter Touch“. Tai pirmas kartas, kuomet Lietuvoje taikoma moderni šikšnosparnių tyrimo metodika, kuri jau dabar gali būti laikoma proveržiu renkant duomenis apie visų šikšnosparnių rūšių paplitimą ir gausumą šalies mastu. Pavyzdžiui, tyrimų rezultatai parodė, jog kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme), kuris Lietuvoje priskirtas griežtai saugomos rūšies kategorijai, ar labai retu vasaros metu laikytas europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus) yra akivaizdžiai plačiau paplitę ir gausesni, nei manyta anksčiau. Per keletą tyrimų mėnesių nustatyti ir kitų rūšių paplitimo šalyje ypatumai.
Tačiau didžiausias atradimas yra aptikta nauja Lietuvai šikšnosparnių rūšis – didysis pelėausis (Myotis myotis). Nors rūšis sutinkama Baltarusijoje prie Gardino, Lenkijoje ties Lomža ir Latvijoje, Papės kaimelyje, mūsų šalyje iki šiol ji nebuvo registruota.
Pirmasis du žvėrelius, kurie naujos kartos detektoriumi registruoti po kelis kartus Prienuose (birželio 23) ir Jundeliškėse (Birštono savivaldybėje, liepos 4 d.), aptiko LOD narys Antanas Petraška. Liepos 7 d. ties Užliekiais (Šilutės r.) LOD tarybos narys Vytautas Eigirdas šią rūšį detektoriumi užregistravo trečią kartą.
Tuo tarpu LOD sekretoriato darbuotojas Gintaras Riauba dar vieną didžiojo pelėaausio individą liepos 19 d. užregistravo ties Abromiškėmis (Elektrėnų sav.). Pakartotini stebėjimai Prienų ir Birštono savivaldybėje leidžia manyti, jog čia žvėreliai gyvena pastoviai, o keturi aptikimo atvejai įvairiose Lietuvos vietose rodo, jog ši rūšis ne atsitiktinai užklysta, o yra mūsų faunos atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...