- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus Aklojo Ežero, esančio Telšių rajone išeksploatuotame durpyne. Jie siekia nustatyti pelkinių augalų bendrijų atsistatymo proceso ypatumus.
Projektu „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ siekiama buvusios pelkės atstatymo, kuris būtų vykdomas ženkliai mažesniais kaštais nei tai buvo daroma iki šiol kituose atstatomų pelkių plotuose Lietuvoje.
„Išeksploatuotame durpyne vykdomi renatūralizacijos darbai yra unikalūs tuo, kad čia nebandoma dirbtinai įveisti augalų rūšių, o siekiama sudaryti optimalias sąlygas savaiminiam kiminų, paprastųjų spanguolių, vaivorų ir kitų augalų rūšių atsistatymui. Džiugina išskirtinis šio projekto užsakovų požiūris – jei naudojame Lietuvos gamtos išteklius, tai padėkime ir prisidėkime atkurdami sutrikdytas natūralias ekosistemas, tausokime mūsų šalies gamtą“, – teigė projekto vadovas, VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras.
Anot mokslininko, jau surinkta pradinė tyrimų medžiaga leidžia padaryti pirmąsias išvadas, kaip greitai prasideda pelkinių augalų bendrijų atsistatymas – renatūralizacija, kada išnaudotų durpynų plotuose atsiranda pionierinės rūšys – kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum, – aut. past. ) ir įvairių rūšių kiminai, kaip įsikuria aukštapelkėms būdingos Ericaceae šeimos rūšys: paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos, – aut. past.), pelkinis gailis (Ledum palustre) ir vaivoras (Vaccinium uliginosum, – aut. past.).
„Tiriamame plote gana greitai apsigyvena ir sparčiai plinta vienas įdomiausių Lietuvos augalų – apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia, – aut. past.). Tai rodo, kad augalams sudarytos puikios sąlygos ir atstatymo, renatūralizacijos technologijas būtų galima išbandyti ir kituose išeksploatuotuose durpynuose“, – pasakojo prof. dr. habil. Remigijus Daubaras.
Vykdomu projektu susidomėjo Aplinkos ministerija: Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atvyko į Aklojo Ežero durpyną susipažinti su vykdomais tyrimais ir pelkių atstatymui, renatūralizacijai taikomomis technologinėmis priemonėmis bei plačiau aptarti Lietuvos pelkių išsaugojimo ir išeksploatuotų durpynų rekultivavimo klausimus.
Apžiūrint atsistatančią Aklojo Ežero aukštapelkę, „Remil“ įmonių vadovas Gintaras Rapkauskas, bendrovės „Durpeta“ direktorius Jonas Kantautas, VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė, projekto vadovas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras įvardijo problemas, susijusias su pelkes supančių miškų išsaugojimu bei jų statusu pelkių atkūrimo eigoje.
Aptartos ir galimybės dar aktyviau traukti į pelkių tyrimus studentus ir platesnį mokslininkų ratą bei galimybę vykdyti daugiau taikomųjų ir fundamentinių tyrimų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kokie orai mūsų laukia pirmą žiemos savaitę?
Pirma žiemos diena nudžiugino pasirodžiusia saule ir ramiu oru. Tačiau šiandien saulės jau nebepamatysi. Tamsuma ir pilkuma vėl apėmė dangų. O sinoptikai jau įžvelgia ir atšalimą. Apie artimiausias prognozes LNK žurnalistas kalbėjos...
-
Susitarimas dėl taršos plastiku nepasiektas, derybos tęsis kitais metais1
Derybininkai, savaitę Pietų Korėjoje dirbę dėl sutarties pasaulinei taršos plastiku krizei išspręsti, susitarimo nepasiekė ir planuoja derybas pratęsti kitais metais. ...
-
Pakaunėje daugėja jūrinių erelių3
Kauno marių regioniniame parke aptiktas jūrinių erelių lizdas yra net 37 m aukštyje. Tai aukščiausiai sukrautas žinomas šių paukščių lizdas šalyje. ...
-
Siekiant Punios šile išsaugoti pušis ir egles, bus didinamas rezervato plotas
Siekiant išsaugoti paprastąsias pušis ir paprastąsias egles Punios šile, ketinama didinti šio gamtinio rezervato plotą. ...
-
Į Baltijos jūrą išlydėtas ruoniukas: šis jauniklis – išskirtinis2
Gerokai vėliau nei įprasta į jūrą išlydėtas išslaugytas ruonis. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre šis žinduolis buvo išskirtinis pacientas. ...
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...