Ventės rage į specialias gaudykles įkliuvo pirmieji vieversiai. Per dieną – trys.

„Vieversį nėra taip paprasta pagauti, nes jie į gaudykles nepapuola, jie pievų paukščiai. Tai specialiai pastačiau ant pievos tokią voratinklinę gaudyklę, tokį trikampį, paleidau vieversio giesmelę. Kadangi jie dabar migruodami būriais keliauja ir ieško kas kur tupi, nepastebėję įkliūva į tą tinklą“, – pasakojo ornitologas Vytautas Eigirdas.

Vieversiui bus užmautas žiedas, kad ateityje sugavus būtų aišku, kur jis keliauja.

Ornitologams smalsu ir kaip keičiasi vieversių gyvenimas, tad juos matuoja ir sveria. Nors Vieversio diena – Vasario 24-oji, šie pavasario pranašai pastebėti itin anksti, gruodžio pradžioje. Tuomet žvalgėsi pavieniai, o didžioji vieversių migracija prasidėjo vasarį.

„Dabar dar toks pereinamasis laikotarpis, kai pas mus atskrenda tie, kurie žiemoti buvo atskridę ir kurie žiemojo: čimčiakai, tūbuotieji suopiai, sniegstartės. Tai dabar galima ir vieversį pamatyti, ir sniegstartę“, – kalbėjo V. Eigirdas.

Paukščių spiečiai skraido virš užlietų pamario pievų. Čia paukščiams rojus, nes maisto gausu. Itin daug žąsų ir gulbių giesmininkių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paukščiai pagal orus gyvena. Tad, anot ornitologo, jau įprasta, kad sparnuočiai daug ankščiau pavasarį praneša nei kalendorinis ateina.

„Man pavasaris – pats įdomiausias. Viskas atbunda, paukščių daugėja, giesmių gausėja. Vakar dar vėsoka buvo, o šiandien jau zylės traukia giesmeles ir varnėnai inkilus tvarko“, – sakė ornitologas.

Kai kurie sparnuočiai jau ir vestuves kelia.

„Pilkosios žąsys porelėm vieni kitus vaiko, jau išsiskiria iš būrio poros. Jūriniai ereliai irgi prie lizdų tvarkosi, kai kurie gal jau ir perėti pradės. Pelėdos aktyviai ūbauja, dabar jau pats vestuvių metas jaučiasi. Dar pirmieji, bet požymius tikrai galima pamatyti gamtoje“, – pasakojo V. Eigirdas.

Nors kai kas tikina ir gandrus matę, bet ornitologas abejoja ar jie sugrįžėliai.

Kadangi ornitologai stebi gandrus jiems pritvirtinę siųstuvus, tai žino, kad gandrai dar už tūkstančių kilometrų.

„Aš spėčiau, kad čia žmonių priglausti, laikyti kažkur prieglaudose ar tvartuose uždaryti kokie silpnesni. Kai žmonėms atrodo, kad jau pavasaris, ir paleidžia. Gandrai randa maisto, jiems pakaks, bet kiek sekame siųstuvais sveikus laukinius paukščius, kaip tik šiandien žiūrėjau, tik vienas pajudėjo šiaurės kryptimi, kuris buvo nuskridęs žiemoti net iki Pietų Afrikos“, – aiškino ornitologas.

Gandrų laukiama kovo viduryje. Tuomet Nemuno deltoje jau turėtų būti šimtatūkstantiniai sparnuočių būriai. Jų čia suskaičiuojama apie 300 rūšių. Tada virš Ventės rago bus iškeltos ir didžiosios paukščių gaudyklės.