- Projektas „Aplinkosauga“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Širšės įspūdingi padarai – vienintelė motinėlė pavasarį pradeda lizdo statybas, o vasaros viduryje didžiuliuose lizduose gali dūgzti ir keli tūkstančiai šių vabzdžių.
Lietuvoje priskaičiuojama apie 20 įvairių širšių rūšių. Pati didžiausia, net pusę piršto galinti siekti – širšuolė. Širšės, kitaip nei bitės, medaus neneša. Jos medžioja vabzdžius ir jais maitina savo lervas. Neretai ir pačios bitės tampa savo giminaičių aukomis.
Širšuolės kartais net vadinamos bičių vilkais ir iš pirmo žvilgsnio tėra parazitės. Visgi, gamtoje ne vienas gyvūnas ar vabzdys nesėdi be darbo ir savo indėlį įneša į ekosistemas.
Širšės ne tik plešia bičių lizdus ir neša riebias bičių lervas savosioms. Širšės reguliuoja kitų vabzdžių populiacijas – musių, vorų, vikšrų.
JAV ūkininkai susiduria su problema – daugybė metų intensyvios žemdirbystės naudojant pesticidus ir insekticidus leido išsivystyti kenkėjų rūšims, kurios atsparios šioms cheminėms priemonėms. Ūkininkai tada turi pasikliauti širšėmis ir padeda joms įsikurti savo laukuose.
Širšės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Širšės dar mėgsta įsikurti apleistuose graužikų urvuose, lizduose, valtyse, šiukšlių konteineriuose, neretai jos įsikuria ir namų palėpėse ar net ant daugiabučių stogų.
Kai širšės įsikuria namuose ir sukelia nepatogumų, jomis galima atsikratyti. Lietuvos Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas Eduardas Budrys paaiškino kaip jų atsikratyti.
„Lengviausias būdas yra išsikviesti specialias įmones, kurios užsiima įnamių naikinimu. Jos turi specialistus, specialius apsauginius kostiumus, atitinkamus nuodus“, – pasakojo E. Budrys.
Širšės trikdė ir mūsų protėvius prieš šimtus metų. Pastarieji neturėjo nei nuodų, nei specialių kostiumų, tad naudojo kiek paprastesnius būdus padedančius sugyventi su šiais vabzdžiais.
„Yra liaudiškas metodas – į stiklainį įpilti alaus ir įdėti medaus. Širšės tame skystyje paskęsta. Tai nesunaikins lizdo, tačiau labai jį susilpnins ir sumažins aplink skraidančių širšių skaičių“, – pasakojo E. Budrys.
Širšės, kitaip nei bitės, vienoje vietoje įsikuria tik metams. Rudenį apvaisintos motinėlės išskrenda ieškoti kur praleis žiemą, o sterilios darbininkės ir patinai miršta.
Pavasarį naujoje vietoje įsikuria viena motinėlė ir pradeda lipdyti korį bei dėti kiaušinius. Tada, kol dar sienos nepradėjo dūgzti nuo tūkstančių širšių.
Širšės nesuerzintos nepuola, bet galima ir netyčia ant jos užlipti, išgąsdinti ar sutikti prieš tai kitų žmonių išerzintą vabzdį.
Entomologas E. Budrys teigė, kad tokių įgėlimų reiktų pasisaugoti ir juos stebėti.
„Jei žmogus alergiškas – reiktų kreiptis į gydytoją, bet jei ne, padės ir patrinti svogūnu, bet geriausiai ledas. Širšių nuodai atpalaiduoja kraujagysles ir kraujo plazma ima tekėti į aplinkinius audinius. Iš ten ir patinimas“, – pasakojo Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...