- Tomas Janonis, Grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos tik paliečiama kokia nors tema, susijusi su šunimis, į jų šeimininkų pusę skrieja kritikos akmenys - „Kiek žmonių per metus šunys apkandžioja!“. Tačiau jei manote, kad būti apkandžiotam šuns tikimybė didesnė, nei kitų gyvūnų - klystate. Norėdami išsaugoti sveiką kailį, turėtumėte pasisaugoti ir avių, karvių ar žirgų. Jų įkandimų taip pat pasitaiko ir tokių, kad tenka gydytis ligoninėje.
Avys irgi aršios
Statistika rodo, kad Lietuvoje įvyksta ganėtinai nemažai susidūrimų su naminiais ar laukiniais gyvūnais, kurie žmonėms baigiasi rimtais sužalojimais. Po to gyventojai būna priversti kreiptis į gydytojus.
Nors oficialūs duomenys rodo, kad ligoninėje dėl tokių sužeidimų pernai gydėsi keli šimtai žmonių, tačiau gyvūnų sužalotų žmonių būta kur kas daugiau, nes Lietuvos gydytojai į specialią duomenų bazę veda informaciją tik apie tuos pacientus, kurie gydomi stacionare.
Tiesa, gydytojai, į statistinei informacijai kaupti naudojamą sistemą įvesdami duomenis apie apkandžiojimo faktą, tikslios laukinio žinduolio rūšies dažniausiai neapibrėžia.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Statistikos skyriaus vadovės Ritos Gaidelytės pateikti duomenys rodo, kad didžiausią grėsmę iš visų gyvūnų žmonėms kelia šunys. Jie pernai sukandžiojo ar kitaip sužalojo 802 žmones.
Katės kur kas mažiau agresyvios nei šunys: jos 2012 m. apkandžiojo 142 žmones. Toliau rikiuojasi galvijai, kurie apkramtė 56 asmenis. Daugelio mylimų žirgų taip pat reikėtų pasisaugoti – užfiksuoti 33 sužalojimo atvejai. Net avys, iš pažiūros itin ramūs gyvuliai, kai kada būna agresyvios. Praėjusiais metais nuo jų nukentėjo du asmenys. Nemažai rūpesčių kelia ir žiurkės, sukandžiojusios 9 žmones.
Taip pat nemažai problemų pernai sukėlė ir gyvatės, įgėlusios 12-ai žmonių. Be to, 388 asmenys nukentėjo nuo širšių, vapsvų ir bičių.
Vis dėlto daugiausiai žmonių yra nukentėję nuo kitų vabzdžių arba nariuotakojų - dėl jų praėjusiais metais į ligonines kreipėsi daugiau nei 5400 žmonių.
Statistinė lentelė šiais žinduoliais nesibaigia, tačiau kitos rūšys medikų tiesiog neįvardytos.
Sveikam žmogui nedidelis įkandimas nėra pavojingas
Nereikia stebėtis, kad nėra statistikos apie visus per metus apkandžiotus žmones, kadangi, pasak veterinarijos gydytojo Vytauto Baranausko, jei naminių gyvūnų sužalojimai nėra sunkūs, juos galima gydytis ir nesikreipiant pagalbos į medikus.
Iš stambesnių keturkojų žmones dažniausiai apkandžioja šunys, tačiau pašnekovas teigė, kad jų įkandimai ne visuomet yra pavojingi: kai kada užtenka žaizdą tiesiog dezinfekuoti.
„Namuose laikomo šuns įkandimų pavojus priklauso nuo žaizdos gylio, žmogaus ligų ir imuninės sistemos. Jei šuo nestipriai įkando sveikam žmogui, užtenka tokią žaizdą tiesiog dezinfekuoti tirpalu. Bet jei tai vaikas ar pagyvenęs žmogus, gali prireikti ir antibiotikų. Taip pat reiktų pasiskiepyti nuo stabligės.“
Įkandus svetimam šuniui, jei tik įmanoma, veterinaras pataria pasistengti surasti jo savininką ir paklausti, ar augintinis skiepytas nuo pasiutligės. Jei atsakymas neigiamas, pasiskiepyti rekomenduojama nukentėjusiajam.
Saugokitės: arklys gali įkasti į veidą
Kodėl šunys puola? Specialistas aiškino, kad labai daug lemia šuns charakteris. Jo manymu, oficialūs duomenys rodo, kad didesnė tikimybė, jog į koją įkibs mažas šuniukas.
„Labai dažnai apkandžioja maži šunys – jorkšyrai, spanieliai. Tie šuniukai yra labai lepinami, todėl pasidaro valdingi. Jie išsirenka vieną šeimos narį, kurį myli, o kitus kandžioja“, - pasakojo V. Baranauskas.
Svetimi šunys dažniausiai apkramto jų saugomoje teritorijoje atsidūrusius žmones. Tiesa, pasak pašnekovo, reikia atminti, kad šuns ginama teritorija didesnė nei tvora aptvertas namų valdos sklypas.
Šuns užpuolimo, anot pašnekovo, nepavyks išvengti, jei pademonstruosite baimę ir puolę į paniką griebsitės neadekvačių veiksmų.
Jei įkanda laukiniai gyvūnai, reiktų sunerimti, nes sveiki individai kontakto su žmonėmis vengia. Veterinaro tikinimu, jei jus užpuolė miško gyventojas, yra tikimybė, kad jis serga pasiutlige, todėl reikia kreiptis į medikus.
O nestiprius naminių gyvulių įkandimus, V. Baranausko nuomone, galima gydytis ir namuose: „Pavyzdžiui, arklys gali labai stipriai įkasti. Pasitaiko atvejų, kad ir į veidą įkanda. Bet jei tai tik įdrėskimas, į medikus kreiptis nėra būtina.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Amūrinė leopardė leidosi į amžinąją medžioklę
Kalifornijoje Palmių dykumos zoologijos sode nugaišo 21 metų amūrinė leopardė Zoja, kuri čia praleido daugiau nei dešimtmetį. Zoja buvo viena seniausių nelaisvėje gyvenusių leopardžių. Amūriniai leopardai kilę iš Rytų Rusijo...
-
JT perspėja, kad sausros visam pasauliui kasmet atsieina šimtus milijardų JAV dolerių1
Sausros pasauliui kasmet atsieina daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių, antradienį, antrą Saudo Arabijoje vykstančių tarptautinių diskusijų dykumėjimo tema dieną paskelbtoje ataskaitoje perspėjo Jungtinės Tautos. ...
-
Kokie orai mūsų laukia pirmą žiemos savaitę?
Pirma žiemos diena nudžiugino pasirodžiusia saule ir ramiu oru. Tačiau šiandien saulės jau nebepamatysi. Tamsuma ir pilkuma vėl apėmė dangų. O sinoptikai jau įžvelgia ir atšalimą. Apie artimiausias prognozes LNK žurnalistas kalbėjos...
-
Susitarimas dėl taršos plastiku nepasiektas, derybos tęsis kitais metais1
Derybininkai, savaitę Pietų Korėjoje dirbę dėl sutarties pasaulinei taršos plastiku krizei išspręsti, susitarimo nepasiekė ir planuoja derybas pratęsti kitais metais. ...
-
Pakaunėje daugėja jūrinių erelių7
Kauno marių regioniniame parke aptiktas jūrinių erelių lizdas yra net 37 m aukštyje. Tai aukščiausiai sukrautas žinomas šių paukščių lizdas šalyje. ...
-
Siekiant Punios šile išsaugoti pušis ir egles, bus didinamas rezervato plotas
Siekiant išsaugoti paprastąsias pušis ir paprastąsias egles Punios šile, ketinama didinti šio gamtinio rezervato plotą. ...
-
Į Baltijos jūrą išlydėtas ruoniukas: šis jauniklis – išskirtinis2
Gerokai vėliau nei įprasta į jūrą išlydėtas išslaugytas ruonis. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre šis žinduolis buvo išskirtinis pacientas. ...
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...