- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje žalia ir graži gegužė. Jei visada galėtume valdyti savo nuotaikas ir iš anksto nevertintume mums nepatinkančių pavasario pusių, ko gero, mums būtų paprasčiau ir geriau. Žinoma, tik mums, nes pavasaris ir gegužė gyvena darnų, laimingą savo gyvenimą.
Tokios laimės viršūne tapo lakštingalos, kurios Vilniaus Panerių karklynuose pliauškė jau gegužės 2-ąją, o kitur Lietuvoje – gal dar anksčiau. Dar negrįžo čiurliai, nematyti nardančių langinių ir urvinių kregždžių, aukštybėje sukančių čiurlių, tačiau neilgai teks jų laukti, nes ir pavasariui liko ne tiek daug laiko. Pavasaris nei skuba, nei vėluoja. Pražydus ievoms ir vešliai žydint tulpėms, sulaukėme šalnų.
Sakytum, jos tyko žydinčių sodų, kurie po šalnos, ypač – stiprios, sidabruojančios, gali likti be vaisių.
Pavasario šalnos – mūsų gamtos dalis. Jomis stebėtis neturėtume, tačiau, laukiant šalnos, visada suklūstame ir pasimetame, nes nežinome, ką reikia daryti. Iš tikro tik nuo silpnos šalnos galima apsaugoti sodus, nakties pradžioje žydinčius vaismedžius purškiant drėgmės rūku. Kai kas siūlo kūrenti laužus, skleisti dūmus, tačiau be oro taršos ši priemonė vargu ar duos ką apčiuopiamo. Kasmet su nerimu laukiame šalnų, o po to jas ir jų pasekmes pamirštame. Jei to nebūtų, soduose sodintume ne lepias, mūsų klimatui atsparias įvežtines veisles, bet vietines, išpuoselėtas laiko ir šalnų.
Gamtoje toks pasirinkimas yra suprantamas. Daugelis tikrųjų mūsų gamtos senbuvių augalų į šalnas reaguoja visai paprastai. Jei paryčiui žemės paviršiuje keleto laipsnių šaltukas sukausto juos ledo sluoksneliu, augalai atsigauna, pakilus saulei. Tiesa, kartais po stiprios šalnos tiesioginiai saulės spinduliai gali būti pražūtingi, ypač – šviežiai išsprogusiems lapeliams.
Kartais ir mes padarome klaidą, bandydami paskubinti šalnos sustingdytų augalų gelbėjimą. Tam naudojamas šiltas vanduo ir atvėrimas saulės spinduliams, taigi dalykai, kurių reikėtų vengti. Geriausia leisti šarmai ir ledeliui ištirpti patiems palaipsniui, nepakeičiant temperatūros pačiuose augalų lapuose. Staigiai atšildant audinius, jie žūsta, ir lapas nustoja gyvavęs. Kas įvyksta, kai šalna pakanda laukinių augalų lapus? Apmirę lapai ilgainiui nudžiūsta, o jų vietoje iš miegančių pumpurų pradeda augti nauji lapeliai. Taigi augalas išliko, jis žalias, gal tik žiedų bus mažiau, o vasarą – vaisių.
Gyvūnams šalnos jokios grėsmės nekelia, jos sutinkamos labai paprastai: kam per šalta, slepiasi po lapais, kiti gyvena įprastus savo gyvenimus. Taigi pavasarį turime su visais jam būdingais reiškiniais. Branginkime jį tokį, vertinkime ir džiaukimės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JT perspėja, kad sausros visam pasauliui kasmet atsieina šimtus milijardų JAV dolerių1
Sausros pasauliui kasmet atsieina daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių, antradienį, antrą Saudo Arabijoje vykstančių tarptautinių diskusijų dykumėjimo tema dieną paskelbtoje ataskaitoje perspėjo Jungtinės Tautos. ...
-
Kokie orai mūsų laukia pirmą žiemos savaitę?
Pirma žiemos diena nudžiugino pasirodžiusia saule ir ramiu oru. Tačiau šiandien saulės jau nebepamatysi. Tamsuma ir pilkuma vėl apėmė dangų. O sinoptikai jau įžvelgia ir atšalimą. Apie artimiausias prognozes LNK žurnalistas kalbėjos...
-
Susitarimas dėl taršos plastiku nepasiektas, derybos tęsis kitais metais1
Derybininkai, savaitę Pietų Korėjoje dirbę dėl sutarties pasaulinei taršos plastiku krizei išspręsti, susitarimo nepasiekė ir planuoja derybas pratęsti kitais metais. ...
-
Pakaunėje daugėja jūrinių erelių6
Kauno marių regioniniame parke aptiktas jūrinių erelių lizdas yra net 37 m aukštyje. Tai aukščiausiai sukrautas žinomas šių paukščių lizdas šalyje. ...
-
Siekiant Punios šile išsaugoti pušis ir egles, bus didinamas rezervato plotas
Siekiant išsaugoti paprastąsias pušis ir paprastąsias egles Punios šile, ketinama didinti šio gamtinio rezervato plotą. ...
-
Į Baltijos jūrą išlydėtas ruoniukas: šis jauniklis – išskirtinis2
Gerokai vėliau nei įprasta į jūrą išlydėtas išslaugytas ruonis. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre šis žinduolis buvo išskirtinis pacientas. ...
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....