Kas sukėlė Norvegijos fiordus 1,5 m aukščio bangomis ūmai užtvindžiusias seišas?

  • Teksto dydis:

Kai vieną ramią dar nesibaigusios žiemos rytą, apie 7:00 val., 1,5 metro aukščio vandens banga nei iš šio, nei iš to akyse ėmė kilti Aurland-Flåm fiorde (Norvegija), vietos gyventojai ne juokais išsigando. Kai kurie keistąsias bangas spėjo nufilmuoti (žiūrėkite naujienos pabaigoje). Vanduo po 1,5 metro pakilo ir atslūgo keletą kartų per valandą. Panašūs reiškiniai tuo pat metu vyko ir kituose fiorduose. Nauji tyrimai atskleidė neįtikėtiną priežastį.

Keistosios bangos, vadinamos seišomis (angl. – seiche), gali susiformuoti net ir uždarame vandens telkinyje (pvz., ežere) dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai jas sukelia stiprūs vėjai, bet kai kada jų atsiradimo priežastis – už tūkstančių kilometrų įvykę žemės drebėjimai. Tyrėjai mano, kad 2011 m. Norvegijoje nufilmuotos bangos yra kaip tik žemės drebėjimo kilmės.

Ekspertai iš pradžių manė, kad vandens liūliavimą Aurland-Flåm fiorde sukėlė povandeninė nuošliauža. Tačiau panašūs pakrantę užlieję ūmūs ir trumpalaikiai potvyniai tuo pat metu buvo užfiksuoti ir keliuose kituose Norvegijos fiorduose. Šiaurės rytų kryptimi (Japonijos link) atsiveriančiuose fiorduose (penkiuose Norvegijos miestuose) vanduo pradėjo kilti po žemės drebėjimo Japonijoje praėjus 0,5 valandos. Ir nesiliovė "pulsuoti" apie 3 valandas.

"Supratau, kad tai turi būti susiję su didžiuoju žemės drebėjimu Japonijoje, - "LiveScience.com" aiškina Sogn og Fjordane universitetinio koledžo Sondalyje (Sogndal, Norvegija) geologas Steinas Bondevikas (Stein Bondevik). – Buvau taip pakerėtas tos minties, kad paskui negalėjau visą naktį užmigti – vis mąsčiau apie tai."

S. Bondevikas su kolegomis išanalizavo liudininkų padarytus keistųjų bangų vaizdo įrašus ir, kad patikrintų savo teoriją, sudarė kompiuterinį modelį. Paaiškėjo, kad nufilmuotosios seišos buvo sukeltos horizontalių S bangų, kurias, savo ruožtu, sukėlė 2011 m. žemės drebėjimas Japonijoje.

S bangos – seisminių kūnų bangos, kurios supurto žemę pirmyn-atgal statmenai krypčiai, kuria banga juda. S. Bondevikas pareiškė, jog šiaurės rytų kryptimi atsiveriančiuose fiorduose Japonijos žemės drebėjimo S bangos žemę pirmyn-atgal stumdė maždaug 1 cm.

Anot tyrėjų, Norvegijos fiordai yra ypač jautrūs panašiems gamtos reiškiniams, nes yra labai gilūs. Tiesa, seišos čia svečiuojasi gana retai. Pavyzdžiui, 1950 m. Asamo (Assam, Tibetas) žemės drebėjimas (8,6 balo) panašias bangas sukėlė 29 Norvegijos fiorduose. Seišas Norvegijos fiorduose 1755 m. sukėlė Lisabonos žemės drebėjimo Portugalijoje seisminiai atgarsiai.


Šiame straipsnyje: fjordasNorvegijagamtabangos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių