Lietuviai – upėtakių gaudymo pasaulio čempionai: pasidalijo įspūdžiais

  • Teksto dydis:

Lietuvos rinktinė iškovojo tvenkinių upėtakių gaudymo pasaulio čempionų titulą, praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo Lietuvos upėtakių sportinio gaudymo asociacijos prezidentas Kęstutis Kovalenkovas.

– Kaip jaučiatės?

– Jaučiamės puikiai, pavargę, bet nuotaikos tikrai nuostabios. Manau, kad dar nesuprantame savo pasiekimo iki galo.

– Lietuvos rinktinė jau pirmąją dieną veržėsi į nugalėtojų gretas. Ar jau buvo aišku, kad pavyks parsivežti taurę?

– Tikrai nebuvo aišku, nes mūsų sporte antrą dieną galima ne tik išlaikyti, bet ir labai susigadinti rezultatą. Taip nutiko ir latvių rinktinei. Antrą dieną vietoje to, kad pasitemptų, jie sugriuvo, o mūsų rinktinė kaip tik pridėjo jėgos. Antrą dieną labai užtikrintai laimėjome.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Ar buvo ir sunkumų?

– Visada būna sunkumų. Pagrindinis sunkumas – psichologija. Pas mus yra gan dinamiškas sportas, tenka daug ką keisti, reikia labai greitos reakcijos.

– Kokių dar būna faktorių, nuo kurių nebepriklauso sėkmė ir tenka laukti, ar pasiseks, ar ne? Kas gali pakišti koją?

– Turbūt ta pati psichologija, kai atsistoji su priešininku ir matai tą tiesioginę kovą. Kai matai, kad priešininkas greičiau suprato, ką reikia daryti, kartais suvoki, kad bus nebeįmanoma pasivyti. Šie dalykai yra patys svarbiausi. O visi masalai, taktinės gudrybės yra visiems prieinama. Mes tikrai skenuojame, perkame, siunčiamės dideliais kiekiais. Iš tos įrankių pusės tikrai neatsiliekame nė nuo vienų.

– O jei žuvis tą dieną nenorės kibti? Bus sau kur nors įlindusi į žoles ir nenorės niekur lįsti.

Pagrindinis sunkumas – psichologija. Pas mus yra gan dinamiškas sportas, tenka daug ką keisti, reikia labai greitos reakcijos.

– Čia ir yra mūsų darbas ją pergudrauti, kad bent jau viena žuvimi būtų daugiau už priešininką. Tam ir yra sportuojama, treniruojamasi. Pavasarį mes turime vienokį žuvies aktyvumą, rudenį – kitokį. Mūsų čempionatas ką tik pasibaigė ir mes geriausiai jaučiame mūsų tvenkinio pulsą bei mūsų žuvies elgseną. Čia galima sakyti, kad turėjome tokį pranašumą prieš priešininkus.

– Lapkričio pradžia paprastai nebūna labai maloni Lietuvoje. Ar orai per šį čempionatą padėjo, ar patrukdė?

– Mes labiau žiūrime į tokius faktorius, kaip oro slėgis. Tas labiau lemia žuvies elgseną. O visam kitam yra apranga.

– Kuo Lietuvai šis laimėjimas ypatingas?

– Tai yra oficialus pasaulio čempionatas. Lietuviai turi oficialius, auksinius medalius.

– Kokių svajonių ateičiai turi asociacija?

– Žiūrėsime. Kitais metais čempionatas bus organizuojamas Bulgarijoje. Ieškosime būdų nuvažiuoti ten ir padaryti žvalgybą prieš pasaulio čempionatą. Turime visokių komercinių varžybų. Važiuosime į Olandiją, Lenkiją.

– Kiek metų vidutiniškai reikėtų glūdinti savo sportinės žvejybos įgūdžius, kad būtų galima pasirodyti čempionate?

– Tai priklauso nuo žmogaus. Būna žvejai nuo Dievo, kurie ateina ir iš karto jaučia, ką reikia daryti. Bet dažniausiai ateina žmonės iš kitos sporto šakos. Gali būti, kad per pirmus metus papuls į rinktinę.

– Iš kokios sporto šakos galima persiorientuoti į sportinę žūklę?

– Iš bet kurios.

– Ar bus sunku išlaikyti šią taurę?

– Taip. Tie patys italai, kurie užėmė antrą vietą, Bulgarijoje bus tarp lyderių.

– Kurios šalys dažniausiai alsuoja lietuvaičiams į nugarą?

– Paprastai latviai. Pagal oficialius pasiekimus jie yra šiek tiek geresni, neskaitant šios mūsų pergalės. Dar italai yra stiprūs.

– Kiek žuvies buvo ištraukta per tas varžybas?

– Pirmą dieną buvo 1225 pagavimai. Čia kalbame apie tai, ką sportininkas sugebėjo įvesti į graibštą. O antrą dieną turėjo 2493 pagavimus. Rinktinė sugavo 268 upėtakius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Gelbėjo būrį banginių
    Gelbėjo būrį banginių

    Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...

  • Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
    Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį

    Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...

    1
  • VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti
    VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti

    Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti.     ...

    2
  • Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?
    Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?

    Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....

    2
  • Pradedamas lesyklėlių sezonas
    Pradedamas lesyklėlių sezonas

    Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...

    2
  • Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
    Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą

    Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...

  • Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai
    Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai

    Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...

    3
  • Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių
    Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių

    Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...

    2
  • Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai
    Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai

    Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...

    2
  • Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
    Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais

    Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...

Daugiau straipsnių