- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miško paklotei pakankamai sudrėkus ir dosniai pašilus, susidaro tinkamos sąlygos išaugti puikiam grybų derliui. Tačiau prieš griebiant pintines ir peiliukus reikėtų apsvarstyti, ar esame tinkamai pasiruošę traukti į kasmetę grybų medžioklę.
Grybauti atsakingai
Kaip pagrindinį grybavimo pavojų mikologė Aurelija Plūkė įvardija pasiklydimą. Grybų pasaulio edukatorės teigimu, grybaujant dažnai dėmesys sutelkiamas į grybus, jų ieškant nuleidus galvą ir nežiūrint, kuria kryptimi judama.
„Taip labai lengva prarasti orientaciją, kur ėjome, kur pasukome ir kur pradėjome grybauti, todėl gali būti sunku surasti kelią atgal. Todėl su savimi visada reikia turėti veikiantį telefoną, pasitikrinti, ar yra ryšys. Verta telefone turėti programėlę, kuri veiktų be interneto ryšio, pavyzdžiui, „MapsMe“ ar „Google Maps“. Ir aš, vaikščiodama ilgiau miške, pasižymiu žemėlapyje tašką, į kurį reikia sugrįžti“, – dalijasi mikologė.
Ji teigia, kad tai ne vienintelis būdas norint nepasiklysti. A. Plūkė rekomenduoja atkreipti dėmesį į miške esančius orientyrus, grybauti tam tikrame miško kvartale ir nerinkti grybų vienam nepažįstamoje vietoje.
„Reikėtų sąmoningai atkreipti dėmesį į tam tikrus ryškius orientyrus, pavyzdžiui, išskirtinos formos medį, kalnelį ar ženklą miško takelyje. Be to, miškas būna suskirstytas į kvartalus. Taigi, galima grybauti viename iš jų. Žinoma, nereikėtų važiuoti grybauti į nepažįstamą vietą vienam.“
Aurelija Plūkė / A. Plūkės asmeninio archyvo nuotr.
Kur didžiausia įvairovė
Mikologė pažymi, kad gana sudėtinga prognozuoti, kur kiekvienais metais bus derlingi miškai.
„Miškas – ne daržas, į kurį pasodini daržovių ir sulauki derliaus. Pirmiausia mišką renkamės pagal tai, kokių grybų ieškome. Aš, kaip grybų pasaulio tyrinėtoja, labiausiai mėgstu tuos miškus, kuriuose yra didžiausia grybų įvairovė. Tai senieji miškai, kurioje gausu negyvos medienos – juose visi nuvirtę medžiai lieka irti. Ten tikrai galima rasti įvairiausių grybų. Žinoma, nelabai rasime įprastų, valgyti renkamų grybų“, – pastebi mikologė.
Norint prisikrauti pintinę baravykų, raudonviršių, voveraičių ir kitų pamėgtų grybų, svarbu jų ieškoti vidutinio senumo miškuose.
„Taip pat svarbu, kada jų einame ieškoti. Valgomieji grybai pradeda augti nuo liepos vidurio. Papildomi, tačiau bene svarbiausi veiksniai – drėgmė ir temperatūra. Grybai labai mėgsta drėgmę, jiems augti netinka sausa dirva. Jei drėgna ir šilta, pavyzdžiui, lyja merkiantis lietus, kuris prisotina drėgmės dirvožemį ir vyrauja šilta temperatūra, tikrai galima keliauti į mišką ieškoti grybų“, – paaiškina mikologė.
Ji priduria, kad dauguma valgomų grybų auga prie tam tikrų medžių.
„Pagal tai galime pasirinkti miškus grybauti. Pavyzdžiui, baravykai mėgsta augti po pušimis, ąžuolais, eglėmis, raudonviršiai auga po beržais, drebulėmis ar ąžuolais. Lepšiai visada augs po beržais, kazlėkai – pušyne, voveraitės dažniausiai auga spygliuočių miškuose, o kelmučiai – ant yrančios lapuočių medienos. Geriausia keliauti į pušynus su kitokių medžių priemaišomis – ten valgomų grybų įvairovė bus didžiausia“, – teigia grybų žinovė.
Neprarasti budrumo
Mikologė ragina grybautojus būti budrius. Ji pastebi socialiniuose tinkluose įkeltus grybautojų laimikius – didžiausių pintinių nuotraukas. Grybų žinovę stebina žmonių neatsakingumas: pirma prigrybauja, o paskui aiškinasi, kokie tai grybai.
„Renkant augalus ar grybus galioja pagrindinė taisyklė: jeigu nesi 110 proc. tikras, kad tai valgomas grybas, geriau neimti“, – sako A. Plūkė.
Jokiu būdu nereikėtų valgyti nežinomų grybų. „Kai kurie valgomi grybai turi panašių savybių į nuodingų. Tam tikros oro sąlygos pakeičia grybo išvaizdą – jeigu labai lietinga, gali būti pasikeitusi grybo spalva, kitokia tekstūra ir tada jau ne visada žinosi, ar tai valgomas grybas, ar į jį panašus nuodingas. Reikėtų būti labai atsargiems“, – pataria A. Plūkė.
Grybų žinovė primena: labai svarbu grybus pažinti ir neprisirinkti nuodingų, o valgomus tinkamai paruošti – švariai nuvalyti, termiškai apdoroti.
Miškas – ne daržas, į kurį pasodini daržovių ir sulauki derliaus. Pirmiausia mišką renkamės pagal tai, kokių grybų ieškome.
Nepamiršti saiko
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad valgomus grybus verta įtraukti į savo mitybos racioną. „Grybai yra aromatingi, todėl suteikia maistui specifinio kvapo. Tai skatina ir virškinimo sulčių išsiskyrimą paruošiant virškinimo sistemą dirbti“, – pasakoja dietologė.
Ji teigia, kad, termiškai apdorojant grybus, didžioji dalis mineralinių medžiagų, mikroelementų, baltymų išlieka.
„Vis dėlto daugiausia jų išlieka, kai grybai ruošiami garinant arba grilinant. Jeigu grybai naudojami ruošiant padažą ar sriubą, tos maistinės medžiagos ir pereina į šiuos pagardus ir patiekalus. Be to, grybuose labai mažai riebalų ir daug sveikatai naudingų medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų ir mikroelementų. Grybus galime vadinti B grupės vitaminų šaltiniu, juose randama vitamino E, geležies, vario, kalio, cinko, folio rūgšties. Dėl šių maistinių medžiagų grybus rekomenduojama valgyti tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų“, – pasakoja sveikatai palankios mitybos specialistė.
Gardžiuojantis grybais svarbu nepamiršti saiko. Suvalgęs daugiau grybų žmogus gali jaustis apsunkęs, o kartais jie sukelia ir nemalonių virškinimo sistemos jutimų: pykinimą, pilvo skausmų.
„Yra grybams alergiškų žmonių, todėl iš pradžių skanauti reikėtų po truputį. Kad grybai būtų veiksmingai suvirškinti, žmogaus organizmui reikalingi tam tikri fermentai. Vienas iš jų – trehalazė. Jeigu žmogui šio fermento trūksta arba jo visai neturi, tuomet jo organizmas grybų netoleruoja“, – priduria dr. E. Gavelienė.
Verta žinoti
• Maistui tinka virti jauni grybai. Daugiausia maistinių medžiagų yra grybo kepurėlėje.
• Apsinuodyti galima ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję ar laiku neapdorojami. Juose gali būti susikaupusių organizmui kenksmingų medžiagų.
• Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms (be deguonies) sąlygoms, gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną. Jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva – grybų vartoti negalima.
• Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.
• Jau paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve 0–6 °C temperatūroje.
• Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant, tuomet grybai būna kietesni, tvirtesni. Grybauti tinka medinės ir plastikinės pintinės su tarpeliais.
• Einant į mišką patariama apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...