„Ministras pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti visas viešųjų pirkimų procedūras, susijusias su stumbrų perkėlimo projekto įgyvendinimu, ir ištirti, dėl kokių priežasčių trys iš penkių stumbrų nugaišo vykdant projekto veiklą perkėlimo metu“, – BNS sakė aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.

„Ministerijoje specialistams pavesta dar kartą atlikti kaštų ir naudos analizę, investicijų naudą gamtai – ar mažiausiomis sąnaudomis bus pasiekti Stumbrų apsaugos plane nurodyti tikslai“, – pridūrė jis.

Projektą įgyvendinančios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis informavo BNS, kad iš viso per gegužės mėnesį krito penki stumbrai.

„Situacija tokia, kad per mėnesį mes, stebėdami stumbrų bandas, iš viso turime dabar penkis kritusius stumbrus, ir visų pirminiai požymiai tokie patys – vidinės ligos, pažeisti vidaus organai – inkstai, kepenys“, – teigė A. Stanislovaitis.

Du laisvėje sugauti ir perkėlimui į planuojamą stumbryną Varėnos rajone ruošiami stumbrai, pasak tarnybos vadovo, krito žvėrinčiuje Telšių rajone, dar trijų stumbrų gaišenos rastos miškuose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.

A. Stanislovaičio teigimu, norima atlikti toksikologinius nugaišusių organų tyrimus, jie parodytų, dėl ko iš tiesų krito šie gyvūnai.

„Ieškome galimybės padaryti tokslikologinius tyrimus ir tiksliai nustatyti, nes pirminė išvada, kad tai – vidaus organų ligos“, – sakė tarnybos vadovas.

Jis pridūrė, kad vykdant stumbrų perkėlimą į planuojamą stumbryną Varėnos rajone ketinama pagauti 20–30 laisvėje aplink Kėdainius ir Panevėžį gyvenančių stumbrų.

Laikinai, kol neįrengtas stumbrynas Varėnos rajone, laisvėje sugauti stumbrai vežami į netoli Telšių esantį žvėrinčių.

„Kadangi vėluoja voljero įrengimas Dzūkijoje, stumbrai laikinai yra žvėrinčiuje Telšių rajone. Kai tik bus įrengtas voljeras, jie bus perkelti į Dzūkiją“, – pasakojo A. Stanislovaitis.

Aplinkos ministro patvirtintame stumbrų apsaugos plane, pasak tarnybos vadovo, numatoma naujos stumbrų populiacijos formavimą Dzūkijoje.

„Daugelį metų turime uždarą populiaciją aplink Kėdainius ir Panevėžį, turime veisimo problemų, todėl perkėlimu į Dzūkiją – tai arti Baltarusijos ir Lenkijos, netoli už sienos yra Belovežo girios stumbrų populiacija – tikimasi natūralių genų mainų ir stipresnės populiacijos“, – tvirtino A. Stanislovaitis.

„Kitas uždavinys – sumažinti spaudimą žemės ūkiui Kėdainių ir Panevėžio rajonuose“, – pridūrė jis.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius taip pat teigė, kad aplink Kėdainius ir Panevėžį yra nemažai sergančių stumbrų, todėl yra tikimybė, kad jie nugaiš, taip pat jis neatmeta galimybės, kad dalį pasiligojusių stumbrų teks užmigdyti.

Stumbrų apsaugos projektas, kuriuo siekiama įrengti 100 hektarų ploto stumbryną Varėnos rajone, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projekto vertė – 5,4 mln. eurų.

A. Stanislovaičio teigimu, šiuo metu buvo ruošiami dokumentai voljero statybų viešiesiems pirkimams, jis plačiau projekto finansavimo stabdymo nekomentavo.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena 200–220 stumbrų, daugiausia – aplink Kėdainius ir Panevėžį.