Sprendžiant iš kojų kaulų, šie paukščiai buvo apie metro ūgio ir svėrė iki 7 kg, sakoma paleontologų tarptautinės grupės straipsnyje, paskelbtame žurnalo „Biology Letters“ vėliausiame numeryje.

„Ji būtų galėjusi skraidyti, bet spėjame, kad ji veikiausiai neskraidė“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Kenterberio muziejaus Gamtos istorijos skyriaus vyresnysis kuratorius Paulas Scofieldas (Polas Skofildas).

Šie kaulai buvo aptikti 2008 metais, ir iš pradžių niekas tiksliai nežinojo, kokios rūšies gyvūnui jie priklauso. Fosilijos 11 metų dulkėjo lentynoje, kol anksčiau šiais metais jas ėmėsi tirti minėta mokslininkų grupė.

„Mintis, kad jos priklausė papūgai milžinei, nešovė mums į galvą. Manėme, kad galbūt tai koks nors erelis, kol sugrįžome ir vėl atidžiai pasižiūrėjome“, – aiškino P. Scofieldas.

Papūga buvo pavadinta Heracles inexpectatus („Netikėtasis Heraklis“) – dėl gyvūno dydžio ir jėgos, taip pat dėl atradimo netikėtų aplinkybių.

„Heracles, didžiausia kada nors gyvenusi papūga, neabejotinai turėjo masyvų papūgišką snapą, kuriuo galėdavo perskelti viską, ką panorėjusi. Tikėtina, kad ji mito kai kuo daugiau nei įprastas papūgų lesalas – galbūt netgi kitomis papūgomis“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto Paleontologijos tyrimų centro darbuotojas Mike'as Archeris (Maikas Arčeris).

Šis gyvūnas dydžiu prilygo Mauricijaus saloje gyvenusiems neskraidantiems paukščiams drontams, išnaikintiems europiečių kolonistų XVII amžiuje. Heracles buvo dvigubai stambesnė už Naujojoje Zelandijoje tebegyvenančias, bet irgi ties išnykimo riba atsidūrusias neskraidančias pelėdines papūgas, iki šiol laikytas stambiausiomis savo šeimos atstovėmis.

Šių papūgų suakmenėjusių liekanų buvo rasta kasinėjant netoli Sent Batanso Naujosios Zelandijos pietinėje dalyje. Šiame regione randama nemažai mioceno periodu, kuris tęsėsi prieš 23–5 mln. metų, gyvavusios faunos atstovų fosilijų.

Naujoji Zelandija yra gerai žinoma dėl joje šiuo metu arba kadaise gyvenusių stambių sparnuočių. Dabar jau išnykę neskraidantys paukščiai moa buvo iki 3,6 m ūgio, matuojant ištiesus kaklą.

„Tačiau iki šiol niekas niekur nebuvo radęs didžiulės išnykusios papūgos“, – sakė Flinderso universiteto profesorius adjunktas Trevoras Worthy (Trevoras Vortis).

„Kasinėjome šiuos fosilijų telkinius 20 metų, ir kasmet atrandama naujų paukščių ir kitų gyvūnų... Neabejotina, kad šiame itin įdomiame telkinyje bus atrasta daugiau netikėtų rūšių“, – pridūrė jis“

Praeitais metais tame pačiame regione mokslininkai rado didžiulių urvinių šikšnosparnių, gyvenusių prieš 16–19 mln. metų, liekanų.

Sprendžiant iš tų gyvūnų dantų ir kaulų, manoma, kad jie buvo triskart stambesni už vidutinį šiuolaikinį šikšnosparnį ir svėrė apie 40 gramų.