- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiek poilsiaujantys pajūryje, tiek laiką leidžiantys miestuose skundžiasi širšėmis – šiemet jos itin aktyvios ir aršios. Kad šią vasarą širšės aktyvesnės, sutinka ir ekspertai – sugeltų gyventojų daugėja, o „Dezinfa“ iškvietimų dėl širšių šią liepą net septynis kartus daugiau nei pernai. Apie tai – LNK reportaže.
„Aš tiesiog kalbėjau telefonu balkone, septintame aukšte, atskrido širšė ir kalė man į ranką. Aš jos net nemačiau, nebaidžiau, netrankiau, nesivijau. Tas jų piktumas tikrai suaktyvėjęs šiais metais“, – apie savo neįprastą susidūrimą su širše pasakojo „69 danguje“ grupės narė Ingrida Martinkėnaitė.
Žinoma atlikėja įgėlimams alergiška. Vienas toks susidūrimas su širše vos nesibaigė nelaime.
„Mane labai sualergizavo, man buvo sunku kvėpuoti, visa ištinau, prireikė ir gydytojų pagalbos – tai buvo labai nemaloni situacija. Dėl to šią vasarą aš labai bijojau tų širšių“, – sakė atlikėja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Alergiškiems žmonėms po įgėlimo patartina skubiai kreiptis į medikus, turėti antialerginių vaistų. Vis dėlto, greita reakcija susidūrus su širšėmis svarbi visiems. Ne kartą sugeltiems žmonėms gali nukristi spaudimas, sutrikti kvėpavimas.
„Geriausia yra įgėlimo vietą šaldyti, stengtis netrinti, nes tai gali labiau paskirstyti nuodus ir tada ilgiau skaudės, labiau niežės ir bus ilgesnis gijimo periodas“, – patarė vidaus ligų gydytoja Božena Markevič.
Akistata su širšėmis neretai įvyksta prie stalo, nes dažniausiai jas traukia saldūs patiekalai ir gėrimai.
„Pavojingiausia, kuomet yra išgeriama, nes net ir nealergiškiems žmonės įgėlimas į gomurį ar liežuvį gali sukelti mirtį“, – perspėjo gydytoja.
Rugpjūtis ir rugsėjo pradžia širšėms yra aktyviausi. Šiemet iškvietimų – kur kas daugiau.
„Mes šių metų liepos mėnesį turėjome septynis kartus daugiau iškvietimų nei praeitais. Rugpjūtis dar nesibaigė, bet irgi turime dvigubai daugiau nei praeitų metų rugpjūtį. Manau, šilti orai daro įtaką greitesniam jų kolonijų augimą“, – pastebėjo „Definzos“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.
„Natūraliai dauguma Lietuvos širšių gyvena medžių uoksuose, lizdus daro uoksuose, o tų uoksų nelabai likę, nes sanitarinių kirtimų metu tokie medžiai yra iškertami. Tai, kaip ir paukščiams mes kabiname lizdus, taip širšės irgi apsigyvena arba lizduose, arba mūsų pastatuose. Rezultatas tas, kad miške tų širšių yra mažiau negu mūsų gyvenvietėse“, – aiškino Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkas daktaras Eduardas Budrys.
Tačiau tragedijų kol kas pavyko išvengti.
„Ačiū Dievui, kol kas dar negirdėjome, kad būtų labai skausmingų, bent jau mūsų klinikoje nepasitaikė. Nes praeitais ar užpraeitais metais pasitaikė tokių atvejų, kai žmogus nuo bičių, širšių arba vapsvų įgėlimo tiesiog mirė“, – pasidžiaugė pagerėjusia situacija gydytoja B. Markevič.
Ankstyvą rytą, kai jų didžioji dalis dar būna lizde, gali priėjęs tą lizdą su maišu uždengti, nuplėšti, užrišti, ir baigta.
Ekspertai akcentuoja, kad su širšėmis galima susigyventi.
„Tiesiog jos negelia, jos gelia prispaustos. Jeigu jūs ją bandysite ją griebti ar ji bus paskendusi alaus skardinėje ir jūs gerdami suspausite ją lūpomis, tuomet ji įgels. Arba prie lizdo, kur ji gina savo šeimą ir vaikus“, – pasakojo E. Budrys.
Pasiryžusiems patiems iškraustyti širšes iš namų siūloma nemosikuoti – širšės labai jautrios staigiems judesiams.
„Priėjus kažkur per 2–2,5 m prie lizdo reikia kvėpuoti po savimi, nepūsti joms savo nevalytų dantų kvapo, tai gali joms nepatikti, ir, jeigu ramiai elgsimės, galime su jomis ir selfių pasidaryti“, – šmaikštavo mokslininkas.
„Ankstyvą rytą, kai jų didžioji dalis dar būna lizde, gali priėjęs tą lizdą su maišu uždengti, nuplėšti, užrišti, ir baigta. Tačiau jei įdienoja, jau saulė aukščiau, prasideda jų skraidymas, geriau pačiam nelįsti“, – patarė „Dezinfa“ vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...