- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip galima gauti išmoką iš valstybės už pasivaikščiojimą po mišką? Pavyzdžiui, galima gauti 30 eurų už surastą šerno gaišeną. Tokias išmokas siūlo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybos specialistai pabrėžia, kad gyventojai randa ne po vieną šerną, o dešimtimis. O rekordinė jau išmokėta suma siekia 2 tūkst. eurų. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Pauliumi Bušausku.
– Kas tai per akcija?
– Vien už pasivaikščiojimą nesumokėsime. Akcija nėra nauja, ji vyksta jau ne pirmus metus, tačiau žmonės tikriausiai pamiršta. Radus, pastebėjus ir pranešus apie rastą šerno gaišeną už vieną vienetą asmeniui sumokama 30 eurų išmoka.
– Kaip įsisiautėjo afrikinis kiaulių maras?
– Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau yra nuo 2014 metų. 2017–2018 metais laukinėje faunoje buvo pikas, kuomet buvo randami labai dideli kiekiai šernų gaišenų. Stipriai nukentėjo tiek Anykščiai, tiek Panevėžio rajonas. Anykščiuose, jei gerai prisimenu, vienas žmogus per tam tikrą laikotarpį buvo gavęs virš 2 tūkst. eurų kompensaciją, nes jis reguliariai vaikščiodavo miškuose, reguliariai ieškodavo gaišenų, apie tai pranešdavo ir rado ne vieną ir ne dvi gaišenas. Šernai yra bandos gyvūnai. Jeigu liga patenka į medžioklės ploto vienetus, ji daro savo darbą ir šernai gaišta. Žinoma, yra randami ir pavieniai šernų gaišimai, tačiau randamos ir nugaišusių šernų grupės. Tokiu atveju išmokos būna jau nebe 30 eurų.
– Ar galime kalbėti apie kokias nors rekordines žmonėms sumokėtas sumas?
– Kaip jau minėjau, vienam asmeniui buvo sumokėta virš 2 tūkst. eurų. Šiais metais yra išmokėtos 404 išmokos – apie 12 tūkst. eurų visai žmonių masei, tad suma tikrai nėra didelė.
– Kur regionuose galima daugiausiai rasti gaišenų?
– Dažniausiai pranešama Tauragėje, Jurbarke. 2021 metų pabaigoje bei šių metų pradžioje labai dideli kiekiai buvo randami Kretingos ir Skuodo regionuose. Liga buvo patekusi į plotus, kuriuose šernų populiacija yra didelė. Ten per tam tikrą laikotarpį buvo virš 600 šernų surinkta ir sunaikinta. Taip pat turime taip vadinamus istorinius rajonus, kur liga po vienerių ar dvejų metų atsinaujina, pavyzdžiui, Molėtai, Ignalina, pasienis su Baltarusija, Varėna.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl svarbu ieškoti šernų gaišenų?
– Tai yra svarbu siekiant apsaugoti kiaulininkystės sektorių bei šernų populiaciją, nes kuo operatyviau mes pranešime, surasime ir sunaikinsime viruso šaltinį aplinkoje, tuo mažiau problemų turėsime tiek kiaulininkystės sektoriuje, tiek šernų populiacijoje. Šiuo metu Lietuvoje turime šešiolika afrikinio kiaulių maro protrūkių kiaulių laikymo vietose bei virš 500 teigiamų atvejų laukinėje faunoje. Operatyvus pranešimas bei gaišenos sunaikinimas stipriai prisideda prie ligos valdymo.
– Kaip reikia elgtis žmogui, jeigu jis rado šerno gaišeną?
– Iš pranešėjo nereikalaujame nei paimti mėginio, nei sutvarkyti. Vienintelė pareiga, ką jis turi padaryti, tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 1879 arba į teritorinį padalinį, kurio regione buvo rasta. Žmogus, pamatęs gaišeną, turėtų pranešti ir jeigu yra galimybė – paženklinti, pavyzdžiui, ant medžio užrišti kokią nors juostelę ir pačiam jokiu būdu nenešti. Jeigu inspektoriai gaus informaciją, jie galės operatyviai atvykti, asmens jie paprašys šiek tiek palaukti ir parodyti tą vietą. Jeigu vieta yra lengvai surandama, jie tiesiog susirinks pranešėjo kontaktus, atvyks į vietą ir sutvarkys bei atrinks šerno gaišenos mėginius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...