Aktyviausios šiuose mokymuose buvo moterys virš 50-ies metų. Vyriausiam mokymų dalyviui net 92-eji.

„Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami nemokami kursai bibliotekose, vien šiemet pritraukę per 30 tūkst. dalyvių, turi nemenką įtaką mažinant skaitmeninę atskirtį Lietuvoje. Didžioji dalis besimokiusiųjų yra vidutinio bei vyresnio amžiaus gyventojai – žmonės, kurių dauguma tebėra skaitmeninėje atskirtyje. Pažymėtina, kad net keturis penktadalius kursų dalyvių šiemet sudarė moterys“, – pastebi asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Statistikos departamento 2019 m. duomenimis, internetu naudojasi 82 proc. 16-74 m. amžiaus gyventojų. Tačiau 55-64 m. amžiaus grupėje jų yra tik 70 proc., o tarp 65-74 m. gyventojų – vos 40 proc.

Būtent šių amžiaus grupių gyventojai šiemet dažniausiai ir lankėsi šalies bibliotekose organizuotuose projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose. 42 proc. kursų dalyvių buvo 51-65 m. šalies gyventojai, 27 proc. buvo vyresni nei 65-eri, o 41-50 m. amžiaus žmonės sudarė 16 proc. mokymų dalyvių.

Šiemet įgūdžius skaitmeninėje erdvėje įgyti bei tobulinti buvo labiausiai linkusios moterys – net 81 proc. mokymų dalyvių buvo moterys ir vos 19 proc. vyrų.

Tikslas – 100 tūkst. dalyvių

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai iki 2021 m. ketina sulaukti net 100 tūkst. dalyvių skaitmeninio raštingumo mokymuose.

„Šiemetiniai rezultatai itin nudžiugino – per 2019 m. mokymuose tikėjomės sulaukti 30 tūkst. gyventojų, o tai įgyvendinome net nepasibaigus metams. Pastebime didėjantį žmonių aktyvumą ir norą mokytis šiandien aktualių ir naujų dalykų“, – sako L. Križinauskienė.

„TNS Atlas“ tyrimo duomenimis, 78,3 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems svarbu mokytis ir nenustoti tobulėti visą gyvenimą. Tačiau remiantis šį rudenį projekto „Prisijungusi Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, daugeliui gyventojų – net 76 proc. – yra gėda prašyti pagalbos, susijusios su išmaniųjų įrenginių, programėlių ir interneto naudojimusi.

„Rudenį pradėta komunikacijos kampanija #ManNeGėdaKlausti parodė, kad kalbėti apie baimes nėra paprasta. Drąsinant ir palaikant žmones vis daugiau jų įveikia savo baimes užduoti klausimą, parodyti, kad kažko nesupranta. Išdrįsę pradėti mokytis skaitmeninio raštingumo kartu su savo bendruomenės nariais, vėliau netgi paragina ateiti savo draugus bei kaimynus. Iš rudenį atliktos apklausos sužinojome, kad trečdalis gyventojų pagalbos dėl naudojimosi išmaniaisiais prietaisais kreipiasi į šeimos narį. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje yra skaitmenines technologijas išmanančiųjų, o tuo labiau žinančių, kaip paaiškinti. Pastebėjome, kad į mokymus bibliotekose savo tėvus ir senelius užregistruoja vaikai ar anūkai. Džiugu, kad jaunimas supranta, jog tiesiog nupirkti įrenginį vyresnio amžiaus šeimos nariui nepakanka, reikia ir pamokyti“, – sako L. Križinauskienė.

Aktyviausi – Šiaulių gyventojai

Aktyviausiai skaitmeninio raštingumo mokymuose šiemet dalyvavo Šiaulių miesto gyventojai. Į penketuką taip pat pateko Panevėžio, Vilniaus, Kauno rajono ir Kauno miesto gyventojai. Mažiausiai nemokamais mokymais susidomėjo Neringos, Birštono, Kazlų Rūdos, Rietavo, Visagino ir Kalvarijos savivaldybių gyventojai.

Net 53 proc. mokymų dalyvių buvo miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojai. Miestuose mokėsi 47 proc. gyventojų.

„Prisijungusios Lietuvos“ mokymai šalies bibliotekose skirti visiems, norintiems išmokti naudotis kompiuteriu, internetu, išmaniuoju telefonu ar pagilinti jau turimus įgūdžius.

Šiuose skaitmeninio raštingumo mokymuose vis dar dominuoja pradedančiųjų grupės, bet jaučiamas ir pažengusiųjų grupių gausėjimas – tai parodo, kad žmonės nesustoja mokytis ir toliau gilina savo žinias. Dėl šios priežasties rudenį buvo pristatytos keturios naujos programos pažengusiesiems: „Pristatymų rengimas“, „Sumaniau apsipirkime ir atsiskaitykime internetu“, „Viešosios paslaugos internetu kiekvienam“ ir „Planuokime laisvalaikį internetu“. Šios programos aktyviau nei įprastai sudomino daugiau vyrus.