- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV kosmoso agentūra NASA rimtai imasi neatpažintų skraidančių objektų (NSO) paieškų ir tikisi padėti tašką spekuliacijoms apie ateivius iš kitų planetų.
Vietoj gandų – mokslas
Atsižvelgdama į šios srities stigmatizavimą visuomenėje, NASA neskubėjo viešinti asmens, vadovaujančio naujai tokių objektų sekimo programai, tapatybės. Net jei tai ir skamba paradoksaliai, tačiau dirbantys su NSO sulaukia pašaipų ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir grasinančių laiškų, kuriuos rašo akademinės bendruomenės atstovai, atmetantys poreikį tyrinėti NSO.
Pareigūnas paskirtas po metus trukusio NASA tiriamosios ataskaitos apie vadinamuosius neatpažintus anomalius reiškinius rengimo. Juo tapo meteorologas Markas McInerney, vyriausybės struktūrose dirbantis nuo 1996 m., o pastaruoju metu buvęs NASA atstovu ryšiams su Pentagonu neatpažintų anomalių reiškinių klausimais.
„Mums, esantiems NASA, įgimta tyrinėti ir klausti, kodėl viskas yra taip, kaip yra, – sakė agentūros vadovas Billas Nelsonas. – Norime, kad neatpažintų anomalių reiškinių tema nuo sensacijų vaikymosi pereitų prie mokslo.“ Jis pats tiki nežemiškos gyvybės egzistavimu, o NASA mokslininkų vertinimai tai patvirtintų.
Ataskaitą rengusi nepriklausoma šešiolikos tyrėjų grupė priėjo išvadą, kad neatpažintų anomalių reiškinių paieška reikalauja griežto, įrodymais pagrįsto požiūrio.
Turėdama palydovinių pajėgumų ir kitų techninių išteklių NASA yra pasirengusi atlikti svarbų vaidmenį. Tačiau agentūra savo ataskaitoje pabrėžė, kad bet kokios išvados apie galimą nežemišką kilmę „privalo būti paskutinė hipotezė – atsakymas, į kurį atsigręšime tik atmetę visas kitas galimybes“.
Reikalavimas destigmatizuoti – antrasis šios ataskaitos leitmotyvas kartu su reikalavimu keisti požiūrį: kiekvienam, pastebėjusiam ką nors nepaaiškinamo, turėtų būti leista apie tai pranešti, nelaikant jo kvailiu.
Ataskaitoje teigiama, kad kariuomenė jau padarė pažangą. Kai Pentagonas pradėjo skatinti savo pilotus ir jūreivius pranešti apie pastebėtus NSO, nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. iš viso buvo gauti 247 pranešimai, nors iki tol net per septyniolika metų buvo gauti 263 pranešimai. Pernai liepą įsteigtas Gynybos ministerijos Visuotinis anomalijų tyrimų biuras, žvalgybos tarnybos ir Civilinės aviacijos administracija iš viso gavę apie 800 pranešimų.
Bruožai: ufologijos entuziasto J. Maussanno rūpesčiu Meksikos parlamente pristatyti objektai stulbinamai panašūs į fantastų piešiamus tariamuosius ateivius. / R. Cunha / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Keliasdešimt anomalijų
Nors NASA jau seniai tyrinėja dangų, neaiškių skraidančių objektų kilmės, tapatybės ir paskirties paieškos kelia precedento neturinčių iššūkių.
Kariškiai ir civiliai pilotai nuolat pateikia pranešimų apie keistus reginius. Tačiau dešimtmečius rodomi fantastiniai filmai ir mokslinės fantastikos knygos apie ateivius lemia, kad visuomenė šią temą dažniausiai pašiepia kaip keistuolių teritoriją.
Tokia tendencija paaiškina neįprastą NASA sprendimą iš pradžių neatskleisti vadovaujančio programos pareigūno tapatybės.
„Turime užtikrinti, kad mokslinis procesas ir metodai būtų laisvi, – sakė Danielis Evansas, dirbęs dėl NASA ataskaitos, po kurios buvo paskelbtas pranešimas. – Atvirai kalbant, kai kurie grasinimai ir bauginimas peržengė visas ribas.“
Gegužę ataskaitos autoriai teigė, kad per 27 metus į archyvus nugulė informacija apie daugiau kaip 800 vadinamųjų įvykių, kurių 2–5 proc. laikomi galimai anomaliais. Anot tyrimo darbe dalyvavusios mokslo žurnalistės Nadios Drake, jie apibrėžiami kaip viskas, ko operatorius ar jutiklis nesupranta, taip pat viskas, kas daro kažką keisto.
Žvalgo priešai ar ateiviai?
Pastaraisiais metais JAV vyriausybė pradėjo rimčiau vertinti neatpažintų anomalių reiškinių klausimus iš dalies dėl nuogąstavimų, kad jie susiję su užsienio valstybių žvalgybine veikla.
Vienas iš vis dar nepaaiškinto reiškinio pavyzdžių – skraidantis metalinis rutulys, kurį vienas dronas MQ-9 pastebėjo neskelbiamoje vietoje Artimuosiuose Rytuose. Filmuota medžiaga balandį buvo parodyta JAV Kongresui.
NASA darbas, kuriame remiamasi neįslaptinta medžiaga, yra atskiras nuo tuo pačiu metu atliekamo Pentagono tyrimo, nors jie abu koordinuoja mokslinių priemonių ir metodų taikymą.
Pernai pradedant tyrimą tuometis agentūros mokslo direktorius Thomas Zurbuchenas sako, kad NASA bendruomenė tiki, jog mokslinio tyrinėjimo priemonės yra gana galingos, jos gali būti taikomos ir NSO srityje. „Turime prieigą prie įvairių Žemės stebėjimų iš kosmoso, o tai yra mokslinių tyrimų pagrindas. Turime priemonių ir komandą, kurie gali padėti geriau suprasti nežinomybę. Tai yra pati mokslo apibrėžtis“, – sakė jis.
Nors NASA palydovai negalėdavo identifikuoti galimų atskirų objektų, tačiau jie fiksuodavo oro ir aplinkos sąlygas pranešimo apie NSO vietoje. Bendradarbiaudama su komercinėmis kompanijos, galinčiomis pasiūlyti didelės skiriamosios gebos nuotolinio stebėjimo duomenų, gaunamų iš daugybės gerai sukalibruotų prietaisų, ji galėtų išgryninti informaciją.
Juolab kad agentūra jau ir taip yra atsakinga už aviacijos saugos pranešimų sistemą, kurioje kasmet surenkama šimtas tūkstančių avialinijų darbuotojų pranešimų apie įvairius incidentus, tokius kaip per plauką neįvykusios avarijos ir pan. Ateityje į šią sistemą galėtų būti įtraukti ir pranešimai apie NSO stebėjimus.
Markas McInerney / Scanpix nuotr.
Mįslingi kūnai
Liepą vienas buvęs JAV žvalgybos pareigūnas sukėlė ažiotažą, kai Kongreso komitetui pareiškė absoliučiai tikintis, kad vyriausybė turi NSO ir jų valdžiusių būtybių, kurie nėra žmonės, palaikų.
„Mano parodymai grindžiami informacija, kurią man suteikė asmenys, ilgą laiką pasižymėję teisėtumu ir tarnyste šiai šaliai; daugelis jų taip pat pasidalijo įtikinamais įrodymais – nuotraukomis, oficialiais dokumentais ir įslaptintais žodiniais liudijimais“, – įstatymų leidėjams sakė Davidas Gruschas.
Šis teiginys neliko nepastebėtas kaimynėje Meksikoje. Bemaž tuo pat metu, kai apie naują ambicingą tikslą pranešė NASA, Meksikoje per kongresmenų posėdį buvo pristatyti, kaip teigiama, dviejų nežmogiškų būtybių kūnai.
Norime, kad neatpažintų anomalių reiškinių tema nuo sensacijų vaikymosi pereitų prie mokslo.
Tariamus lavonus, kurie buvo pilkšvos spalvos ir panašių į žmogaus veido bruožų, atvežė prieštaringai vertinamas meksikiečių žurnalistas ir tyrėjas Jaime Maussanas. Jis teigia juos 2017 m. aptikęs Peru.
„Jie yra ne žmonės. Nenorime jų vadinti nežemiškomis būtybėmis, nes to nežinome“, – per posėdį sakė J. Maussanas. Jis rėmėsi Meksikos nacionalinio autonominio universiteto atlikta analize, kuri, pasak jo, parodė, kad šios būtybės yra maždaug 1 000 metų senumo.
Universiteto fizikos institutas pareiškime patvirtino, kad atliko bandymus, tačiau tik tam, kad nustatytų egzemplioriaus amžių, o ne kilmę. Laboratorija pareiškime teigė atsiribojanti nuo bet kokio tolesnio jos gautų rezultatų naudojimo, interpretavimo ar iškraipymo.
Dulkės padės įminti kosmoso paslaptis
Naujos, ufologijos, krypties tyrimai netrukdo NASA tęsti didesnės apimties darbų. Po septynerius metus trukusio laukimo antradienį agentūros mokslininkai atidarė kosminę kapsulę, pargabenusią į Žemę didžiausią per tyrinėjimų istoriją asteroido mėginį. Įveikusi 6,21 mlrd. km kelionę, kapsulė nusileido vakarinės Jutos valstijos dykumoj
Atidarę pirmą zondo „OSIRIS-REx“ mėginių sugrąžinimo kapsulės dangtį mokslininkai surado juodų dulkių ir nuolaužų.
2016 m. paleistas „OSIRIS-REx“ 2020 m. nusileido ant asteroido Benu ir nuo jo uolėto paviršaus paėmė maždaug 250 g dulkių. Net ir toks mažas kiekis turėtų padėti geriau suprasti, kokie asteroidai galėtų kelti pavojų Žemei. Mokslininkai mano, kad asteroido analizė taip pat padės geriau suprasti, kaip susiformavo Saulės sistema ir kaip Žemė tapo tinkama gyvybei.
Kapsulės dangtis buvo atidarytas hermetiškoje kameroje Johnsono kosmoso centre Hjustone, Teksaso valstijoje.
Daugiau informacijos apie mėginį ketinama pristatyti spalio 11 d. planuojamoje spaudos konferencijoje.
Didžioji mėginio dalis bus užkonservuota ir palikta tirti ateities kartoms. Maždaug ketvirtadalis mėginio bus iškart panaudota eksperimentams, be to, nedidelė dalis bus nusiųsta misijos partnerėms Japonijai ir Kanadai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garsus architektas pristatė planus pastatyti A. Einsteino centrą Vokietijos Ulmo mieste
Įžymus architektas Danielis Libeskindas sekmadienį pristatė muziejaus, skirto Alberto Einšteino darbams, projektą. Muziejus iškiltų Vokietijos Ulmo mieste, kuriame gimė žymusis mokslininkas. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
JAV vyriausybė sieks, kad „Google“ parduotų naršyklę „Chrome“
JAV vyriausybė teisėjo paprašė nurodyti suskaidyti interneto milžinę „Google“ parduodant jos plačiai naudojamą naršyklę „Chrome“. ...
-
Bažnyčioje – naujovė: žmonės išpažintį gali atlikti pačiam Jėzui10
Naujųjų technologijų pažanga nenustoja stebinti. Vienos bažnyčios lankytojai gali tiesiogiai pasikalbėti su Jėzumi arba tiksliau – jo dirbtinio intelekto (DI) versija. ...
-
„SpaceX“ nepavyko „pagauti“ savo raketos greitintuvo
„SpaceX“ antradienį surengė dar vieną savo raketos „Starship“ bandomąjį skrydį, o stebėti pakilimą prie Elono Musko prisijungė išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kas iliustruoja vis stiprėjantį jųdviejų be...
-
Paviešino, kaip atrodė sukčių ataka: užkibo ir savo duomenis išsiuntė daugiau nei pusė žmonių9
„Vilnius Tech“ mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą. Beveik 900-imtams ugdymo įstaigų išsiuntė specialiai sukurtą, įtarimų turintį sukelti elektroninį laišką su nuoroda ir suskaičiavo, kiek gavėjų jį atidarė. ...
-
Aukcione už 4,7 mln. eurų parduoti dinozauro griaučiai
Paryžiuje aukcione už 4,7 mln. eurų sumą parduoti 20,5 metro ilgio apatozauro vardu Vulkanas griaučiai – tai viena iš didžiausių už išnykusio roplio skeletą Prancūzijoje sumokėta suma, pranešė aukcionai „Collin du B...
-
„Meta“ skyrė 798 mln. eurų baudą už antimonopolinių taisyklių pažeidimą
Europos Komisija (EK) interneto milžinei „Meta“ ketvirtadienį skyrė 798 mln. eurų baudą už tai, kad ji pažeidė antimonopolines taisykles, suteikdama „Facebook“ naudotojams automatinę prieigą prie socialinio tinklo klasifikuot...
-
Ambicingas Graikijos „išmanusis miestas“ prie jūros įgauna pavidalą3
Virš raibuliuojančios Atėnų pakrantės juda statybiniai kranai: jie stato 50 aukštų prabangų dangoraižį, kuris taps būsimo Graikijos „išmaniojo miesto“ puošmena, iš aukštumų apžvelgiančia Sarono ...
-
Prancūzų žiniasklaidos priemonės kelia bylą socialiniam tinklui „X“
Keli įtakingi prancūzų laikraščiai antradienį paskelbė keliantys bylą socialiniam tinklui „X“ dėl jų turinio skelbimo už jį nemokant. ...