Kelios priežastys

Pasak profesoriaus Stanislovo Masioko, estai ir skandinavai labiau vertina savo nacionalines kalbas, todėl rašydami internete beveik nešvepluoja. Tiesa, Estijoje ir Skandinavijos šalyse yra išplitusios visavertės klaviatūros, leidžiančios greičiau rašyti nacionalinės abėcėlės savitaisiais rašmenimis. Lietuvoje ir Latvijoje populiaresnės angliškos klaviatūros, kurios, būdamos ne itin patogios, skatina vartotojus švepluoti.

"Jeigu klaviatūroje nerandate lietuviškos raidės, jeigu jos negalite įrašyti vienu klavišo paspaudimu, tada ieškote greitesnio pakaitalo. Juk visi tam tikra prasme esame tinginiai. Tingime ieškoti raidės "š", jeigu ji kažkur nukišta ar reikia perjungti klaviatūrą, tad vietoje "š" greičiau rašome "s", – sako Kauno technologijos universiteto prof. S.Masiokas.

"Kita priežastis, skatinanti švepluoti, – tam tikra mada, lietuvių pasidavimas svečių įtakai, kas labiau yra svetingumo, pagarbos ir tolerancijos ženklas. Kai buvome Sovietų Sąjungos sudėtyje, jeigu nors vienas kompanijoje nekalbėdavo lietuviškai, tada visi kalbėdavo rusiškai. Dabar jeigu nors vienas nekalba lietuviškai, mes visi kalbame angliškai.

Man teko būti labai įdomioje jaunimo konferencijoje Vilniuje, kur visas renginys vyko anglų kalba. Visi lietuviai šveplavo angliškai, vieni geriau, kiti prasčiau. Po renginio paklausiau organizatorių, kiek buvo salėje nemokančių lietuvių kalbos. Atsakymas pribloškė – tik vienas asmuo, kuris buvo net ne britas", – mintimis dalijasi profesorius.

Lietuvos miestų domenai

Patikrinus didžiųjų Lietuvos miestų ir rajonų interneto vardus, paaiškėjo, kad iš 35 savivaldybių, kurių pavadinimuose yra savitųjų lietuvių abėcėlės raidžių ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, vienintelė Molėtų rajono savivaldybė yra registravusi domeną molėtai.lt. Visų kitų Lietuvos savivaldybių interneto svetainės pasiekiamos tik šveplais adresais.

"Čia yra ne tiek miesto įvaizdžio internete kompromitavimas, o valdininkų kompromitavimasis. Jie save laiko dideliais ne tik Lietuvos, bet ir savo miesto, rajono patriotais, gražiai kalba apie savo miestus, bet pavadinti savo miestą tikruoju vardu internete, matyt, pristinga supratimo ar to paties patriotizmo", – stebėjosi prof. S.Masiokas.

Verslo pasirinkimas

Šveplų domenų vardų madą yra pamėgęs ir verslas bei kiti vartotojai. KTU Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 tūkst. registruotų .lt domenų tik kiek daugiau nei 2 tūkst., arba vos 1 proc., tėra domenų vardai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.

"Kodėl verslas nenaudoja savitųjų lietuviškų raidžių, matyt, iš istorijos pažįstamas reiškinys. Turbūt pamename, kaip buvo sakoma, kad Dievas maldų lietuviškai nesupranta ir reikia poteriauti kita kalba. Tai dabar turime lygiai tą patį, tik vietoje lenkų – anglų kalba. Tad verslas orientuojasi į tarptautinę, verslui patogesnę anglų kalbą ir įsivaizduoja, jei pasivadins be savitųjų lietuviškų raidžių, tai, pavyzdžiui, britas ims ir supras lietuvišką šveplą kalbą. Taip tikrai nebus, o jeigu verslas kuriamas užsienio rinkai, gal tada geriau nešvepluoti lietuviškai ir nedarkyti lietuvių kalbos, o domeno vardą rinktis anglišką. Jeigu jau renkamės lietuvišką domeno vardą, tada ir rašykime lietuviškai iki galo", – pataria prof. S.Masiokas.

Du variantai

Nors dauguma domenų vardų registruojami švepli, yra vartotojų, kurie registruoja abu variantus – tiek šveplą, tiek su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.

"Galiu pasakyti labai įdomų pavyzdį. Yra gerai žinomas tarptautinis drabužių prekių ženklas ZARA, kurio lietuviška interneto svetainė pasiekiama bendruoju .com domeno vardu. Lietuvoje su pasaulinio drabužių tinklo pavadinimu sutampantį domeno vardą zara.lt naudoja lietuviška knygų leidykla "Žara", taip pat registravusi ir domeną žara.lt su savitąja lietuviška raide "ž". Tiek šveplas, tiek taisyklingas adreso variantai yra naudojami kartu, kad būtų patogiau interneto svetainės lankytojams. Jeigu leidykla būtų naudojusi tik kurį nors vieną domeno vardo variantą, o kitą – tarptautinė įmonė, tada tam tikras interneto lankytojų srautas būtų prarastas, atsirastų painiavos ir įmonėms tai trukdytų. Juk taip vadinama mimikrija yra paplitusi įvairiose srityse, ne išimtis ir domenų vardai, tad šiuo atveju pasirinktas išmintingas sprendimas", – pateikęs pavyzdį apibendrina Lietuvos kompiuterininkų sąjungos prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. Saulius Maskeliūnas.

Kita priežastis, skatinanti švepluoti, – tam tikra mada, lietuvių pasidavimas svečių įtakai, kas labiau yra svetingumo, pagarbos ir tolerancijos ženklas.

Techninių kliučių mažėja

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Mackus pastebi, kad pasitaiko skeptiško programuotojų ir kitų informacinių technologijų specialistų požiūrio, esą domenų vardai su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis nereikalingi, nes nėra galimybės visavertiškai jų naudoti.

"Manyčiau, kad toks požiūris yra pasenęs, kadangi šiuo metu tiek daugelis elektroninio pašto sistemų, tiek naujausios interneto naršyklės domenų vardus su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis atkoduoja, todėl tokie domenai gali būti visavertiškai naudojami. Yra nemažai interneto svetainių, kurios pasiekiamos visiškai lietuviškais interneto adresais ir sėkmingai tokį domeno vardą naudoja kaip pagrindinį svetainės adresą. Žinoma, galbūt užsieniečiams surinkti kompiuteryje domenų vardus su savitosiomis lietuviškomis raidėmis gali būti sunkiau, tačiau lietuviams skirtoms svetainėms lietuviškas domenas būtų tik privalumas tiek reklamuojant prekių ženklą, tiek patogesnis vartotojams", – teigia T.Mackus.