Efektyvu tai, kas paprasta

V. Vaičaitis svarsto, kad pasninkas gruodį susijęs tiek su religija, tiek su gyvenimo sąlygomis, tiek su gamta. Juk senoliai stebėjo gamtą ir iš jos mokėsi. Sakydavo: žiema ateina – barsukas miega. Tačiau dabar žmonės stengiasi žiemą kuo daugiau prie apšvietimo būti, kuo daugiau kavos išgerti ir kuo daugiau darbų nuveikti. Kad daugiau nuveiktume, reikia daugiau energijos, tad norisi sunkesnio maisto. Einame prieš gamtą, ir tai turi šalutinį poveikį. Žiemos periodu žmonės daugiau serga. Vadinasi, vasarą buvo nepadaryti namų darbai: valgyta bet kaip ir bet kas su mintimi, kad žiemą, kai dirbsiu, tada susitvarkysiu. Tačiau, kai ateina šalčiai, jeigu organizmas tam nepasiruošęs, – užpuola ligos: gripas, peršalimas ar net kas rimtesnio.

„Kodėl vieni išsikapsto lengvai, kiti ilgai ir sunkiai serga? Todėl, kad ne visi maitinasi sąmoningai, įsiklausydami į savo organizmą, girdėdami, ką sako intuicija, ir ja pasitikėdami“, – mano Vytautas.

Anot jo, Hipokratas sakė, kad gyvenime žmogui svarbiausia judėjimas, vanduo, oras, natūralūs produktai. „Tad ir aš visada akcentuoju, kad nuo deguonies ir vandens viskas prasideda – nuo pačių paprasčiausių dalykų, kurių mokslas net nesivargina labai tyrinėti. Juk ir dauguma išsivalymo dietų, ir pasninkų yra efektyviausi, kai paremti kvėpavimo pratimais ir švariu mineralizuotu vandeniu“, – sako intuityvios augalinės mitybos propaguotojas.

Prieš maždaug septynerius metus jis pradėjo savo kelionę į sveikos mitybos pasaulį ir dabar yra įsitikinęs, kad mūsų kūnas geriausiai viską žino, – įsiklausius galima rasti kiekvienam tinkamą mitybą ir išgydyti įvairius negalavimus. Pakeitęs mitybą, Vytautas pats sugebėjo suvaldyti nepagydomą ligą – atopinį dermatitą.

„Besigilindamas į įvairias mitybos teorijas atradau žalią maistą ir įsitikinau, kaip teigiamai jis veikia visą organizmą, – sako pašnekovas. – Toks maistas iš esmės yra ir mūsų tradicinio pasninko pagrindas.“

Žalias maistas – termiškai neapdorotas, o jei apdorotas, tai ne aukštesnėje nei 42 ˚C laipsnių temperatūroje. Tai natūralūs – nepažeistos struktūros, neperdirbti – produktai: salotos, daigai, vaisiai, mirkyti ir daiginti grūdai, riešutai ir pan. Žaliame – nevirtame ir nekeptame – maiste išsaugomi gyvi fermentai, esantys augaluose.

Su pasninku V. Vaičaitis sieja ir perdirbtų produktų mažinimą arba visišką jų nevartojimą.

„Jeigu valgote kruopas ir riešutus, nepamirškite, kad jie turi apsaugą – luobą. Jeigu tos apsaugos nenuimame, mūsų organizmas turi naudoti papildomai energijos tokiam maistui suvirškinti, dažniausiai dėl to kyla visokių virškinimo problemų. Tad riešutus reikia per naktį pamirkyti. Tas pats ir su kruopomis, ir su sėklomis – jos mėgsta pamirkti vandenyje, ryžius net augina vandenyje“, – sako Vytautas.

Tokį maistą, anot jo, valgyti ne tik naudinga, bet ir tvariau, taupiau, ypač galvojant apie dabartines elektros kainas, – mirkytų kruopų nereikia virti, pakanka pašildyti.

Žmonės vis ieško kažkokių naujovių, o aš sakau, kad reikia grįžti prie to, ką valgė mūsų seneliai, proseneliai, kai buvo mažiau technologijų, pakavimo.

Reikia susidraugauti

Tiesa, su žaliu maistu užtrunka susidraugauti. „Stebiu žmones: kai lėkštėje yra kažkokio kepto, virto, termiškai apdoroto maisto ir yra žalio, žmogus visada pradės valgyti nuo karšto, tik paskui valgys žalią. Tačiau žalias maistas organizmui suteikia probiotikų ir prebiotikų ir paruošia mūsų žarnyną virškinti, iš jo organizmas gauna ir vandens, ir mineralų, pasiruošia virškinti termiškai apdorotą maistą. Dėl to visada akcentuoju: jeigu įmanoma, turėkite laiko iš pradžių suvalgyti kažką žalią. Juo labiau kad dabar iš ūkininkų žalio maisto, daržovių galima nusipirkti visą žiemą“, – aiškina Vytautas.

Jis pataria nesivaikyti įmantrių receptų – ruošti paprasčiausias, klasikines salotas. Pavyzdžiui, tarkuota morka su šiek tiek aliejaus ir druskos puikiai padės organizmui ne tik karoteną pasisavinti, bet ir pamaitinti gerąsias žarnyno bakterijas.

Organizmui naudingas ir probiotinis maistas – įvairūs rauginti produktai, iš kurių organizmas gauna ir daug vitamino C, labai reikalingo žiemą. „Jeigu pasninko laikotarpiu valgote mažiau mėsos produktų, bet mėgstate bulves, pasistenkite, kad į lėkštę prie bulvių būtų ir kažko rauginto. Tai padės organizmui pasisavinti maistines medžiagas ir geriau funkcionuoti“, – sako pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad pasninkaujant reikėtų tarp vienos ir kitos dienos valgymų daryti 14–16 val. tarpą, kai organizmas ilsisi nuo maisto ir nuo kramtymo. Jeigu nepavyksta to daryti kasdien, tai bent jau viena diena per savaitę turėtų būti iškrovos diena su tikrai mažiau kalorijų. Tą dieną vietoj trijų valgymų reikėtų valgyti du kartus arba lengvesnį maistą.

Dar V. Vaičaitis pataria nekišti maisto per prievartą, o išmokti pajausti alkį ir valgyti tik tada. Labai dažnai žmonės elementarų norą gerti supainioja su noru valgyti.

Svarbu ne kiekybė, o kokybė

„Kruopos, riešutai, daržovės, vaisiai – pasninko produktai. Nieko čia naujo. Žmonės vis ieško kažkokių naujovių, o aš sakau, kad reikia grįžti prie to, ką valgė mūsų seneliai, proseneliai, kai buvo mažiau technologijų, pakavimo: ką užsiaugina, tą valgo, ką gali, tą užkonservuoja tokiais paprastais būdais kaip rauginimas, sūdymas“, – sako V. Vaičaitis.

Anot jo, jei norime būti sveiki, valgykime paprastą maistą nedideliais kiekiais. Ne kiekybė svarbiausia, o kokybė. Tokia pasninko mityba, pašnekovo manymu, turėtų būti praktikuojama ne tik gruodį, bet ir ištisus metus. Ypač todėl, kad dabar gyvename užterštoje aplinkoje, valgome produktus, kurie perdirbami ir specialiai apdorojami, kad ilgiau lentynose laikytųsi, bet neturi nieko bendra su sveikata.

Vytauto manymu, nuo mūsų gyvenimo būdo labiausiai priklauso mūsų sveikata, todėl pirmiausia patys turime ieškoti būdų, kaip įveikti negalias. Dažnai žmonės piktinasi neprofesionalia medicina, nekvalifikuotais gydytojais, negalinčiais jų išgydyti, tačiau patys nieko nedaro, kad būtų sveikesni. Naivu tikėtis, kad pasveiksime nuo stebuklingos piliulės. Reikėtų įsisąmoninti, kad ką dedame į save, tuo ir esame.

Maitintis reikia sąmoningai. Neapdairu vienų ar kitų produktų atsisakyti todėl, kad tai madinga. Tai nėra sąmoningas kelias. Kaip ir laikytis kažkokių nežinia kieno ir kam sukurtų dietų, nes, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Todėl, pasak V. Vaičaičio, ieškant, kokia mityba jums geriausiai tinka, labai svarbu vadovautis intuicija, gebėti suprasti, ko nori organizmas, įsiklausyti į jį.

„Nors šiuolaikiniam žmogui vis reikia kokių nors mokslinių tyrimų, įrodymų, daugelį dalykų mums gali pakuždėti intuicija, tik ne visada norime jos klausyti“, – sako pašnekovas.

Išmokęs įsiklausyti į savo organizmą, supranti, jeigu trūksta energijos, skauda galvą ar užkietėjo viduriai, tai ženklas, kad kažkas ne taip, kažką mityboje reikia keisti. Tiesa, pasninkaujant įvairūs simptomai gali suaktyvėti, nes organizmas pradeda valytis. Kai žmogus tai žino, visai kitaip reaguoja ir nepuola ieškoti tabletės, o tiesiog išgeria daugiau vandens.

Ar tik nuo maisto priklauso mūsų savijauta? V. Vaičaičio teigimu, tikrai ne. Galime valgyti sveikiausią maistą ir toliau sirgti, beje, taip dažnai ir vyksta. Norint gerai jaustis, svarbi ne vien mityba, bet ir gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas, sąmoningumas, psichologinė ir dvasinė pusiausvyra. Labai svarbus emocinis fonas, kuriame gyvename. Jeigu yra daug triukšmo ir streso – reikia jį mažinti. Geriau jaustis padės buvimas gamtoje, laiko leidimas su mielais žmonėmis, knygų, kurios įkvepia, skaitymas.

Daržovių sriuba

2 šaukštai miso (sojų pastos),

2 kubeliai daržovių sultinio arba 1 l naminio sultinio,

1 morka,

0,5 puodelio pastarnoko arba saliero šaknies kubelių,

šiek tiek brokolio arba kalafioro,

1 žalioji citrina,

0,5 puodelio ryžių makaronų arba 0,5 šaukštelio aitriosios paprikos, arba 2 šaukštai smulkintų šviežių kalendrų.

Į puodą įpilkite šiek tiek verdančio vandens ir įdėkite miso, gerai išmaišykite, kol ištirps. Sudėkite daržovių sultinio kubelius ir įpilkite 1 l vandens ar supilkite naminį sultinį. Į puodą sudėkite kubeliais pjaustytas daržoves (išskyrus brokolį). Sriubą virkite apie 20 min., išjungę kaitrą sudėkite brokolius, ryžių makaronus, įspauskite žaliosios citrinos sulčių ir palikite bent 5 min. Papuoškite kalendromis ir smulkinta aitriąja paprika.

Brokolių kepsniukai su indišku raitos pagardu ir raudonųjų kopūstų salotomis

11,5 puodelio smulkiai tarkuoto brokolio,

0,5 svogūno,

4 šaukštai alyvuogių aliejaus,

3–4 šaukštai lęšių, avinžirnių arba žirnių miltų,

žiupsnelis druskos,

1 šaukštelis kuminų,

0,5 agurko,

6–8 šaukštai lukštentų kanapių sėklų arba anakardžių,

1 smulkinta česnako skiltelė,

1 citrinos sulčių,

1 šaukštas medaus,

2–3 ridikėliai,

0,5 puodelio daigų (saulėgrąžų, ridikėlių),

3–4 salotų lapai,

žiupsnelis jūros druskos,

0,5 puodelio smulkinto raudonojo kopūsto,

0,3 tarkuotos morkos,

mirkytų sėklų (moliūgų, saulėgrąžų, sezamų).

Į tarkuoto brokolio masę įdėkite smulkiai sutarkuotą svogūną, suberkite miltus, įpilkite kelis šaukštus vandens, 2 šaukštus aliejaus, paskaninkite druska, kuminais ir viską gerai išmaišykite. Masė turėtų būti tiršta. Suformuokite 2–3 cm storio kepsniukus ir kepkite juos 30 min. orkaitėje 190 ˚C temperatūroje. Raitos pagardu reikalingas kanapių sėklas ar anakardžių riešutus, citrinos sultis, 2 šaukštus aliejaus, česnako skiltelę, šaukštelį jūros druskos sutrinkite trintuve. Dubenėlyje išmaišykite gautą masę ir smulkintus agurkus. Salotoms raudonąjį kopūstą ir morką apšlakstykite 1–2 šaukštais citrinos sulčių, skystu medumi, apibarstykite šaukšteliu jūros druskos ir kuminais. Viską gerai išmaišykite. Sudėkite daigus, sėklas ir smulkintus ridikėlius.

Tailandietiška grikių košė

1 puodelis grikių (žalių, per naktį daigintų),

citrinžolės stiebo (arba šiek tiek maltų citrinžolių),

1 puodelis kokosų pieno ar grietinėlės,

1 šaukštelis ciberžolių,

žiupsnelis maltų imbierų,

po žiupsnelį jūros druskos ir maltų kalendrų,

1 skiltelė česnako,

žiupsnelis aitriųjų paprikų (nebūtinai),

2 šaukštai linų sėmenų aliejaus (tinka ir alyvuogių, sezamų),

mėgstamų daržovių – keli moliūgo kubeliai, morka, brokolis ir saujelė saulėje džiovintų pomidorų,

0,5 šaukšto kokosų aliejaus kepti.

Iš vakaro grikius kelis kartus perplaukite ir pamerkite. Ryte nupilkite vandenį ir palikite sietelyje, kad nubėgtų vandens perteklius. Į įkaitintą puodą įdėkite pusę šaukšto kokosų aliejaus, sudėkite ir pakaitinkite prieskonius (ciberžolę, česnaką, imbierą). Kol prieskoniai kepa, pasiruoškite citrinžolę (jei naudojate stiebą – kotelį patraiškykite peiliu, kad išsiskirtų sultys). Dėkite citrinžolę į puodą su kitais prieskoniais, įpilkite šiek tiek vandens ir palikite troškintis ant nedidelės ugnies apie 5 min. Grikius dar kartą perplaukite ir suberkite į puodą su prieskoniais. Įpilkite kokosų pieno ar grietinėlės. Palikite puode ant silpnos ugnies troškintis apie 5–10 min. Įberkite druskos, aitriosios paprikos. Jei norite, likus kelios minutėms sudėkite nuplautus ir smulkintus saulėje džiovintus pomidorus, kad išmirktų košėje. Sutarkuokite mėgstamas daržoves stambia tarka. Jei naudojate brokolius, juos galite trumpai pagarinti. Ant daržovių užspauskite citrinos sulčių ir užpilkite linų sėmenų aliejaus, užbarstykite jūros druskos. Gerai išmaišykite ir leiskite kelias minutes pasimarinuoti. Patiekite grikius, ant jų uždėję paruoštų daržovių.

Įdarytas moliūgas

1 sviestinis moliūgas,

1 puodelis kalafioro,

0,5 puodelio daigintų arba virtų avinžirnių ar lęšių,

1 svogūnas,

2–4 skiltelės česnako,

1 saliero stiebas,

1 morka,

5–7 pievagrybiai ar kiti grybai (jei džiovinti – prieš tai pamirkykite vandenyje apie 2 val.),

1–2 šaukšteliai čiobrelių ir (arba) raudonėlių,

žiupsnelis aitriųjų paprikų,

1 šaukštelis norimo saldiklio: medaus, datulių, agavų ar obuolių sirupo,

1 šaukštas kalendrų ar petražolių,

1 šaukštas citrinos sulčių,

1 šaukštelis jūros druskos,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus (tinka ir lydytas sviestas (angl. ghee), ekologiškas saulėgrąžų, kokosų aliejus).

Įkaitinkite orkaitę iki 200 ˚C (funkcija – viršus ir apačia). Perpjaukite moliūgą išilgai, išskobkite sėklas, įdėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir apšlakstykite aliejumi. Kepkite 15 min. Kol moliūgas kepa, supjaustykite arba sutarkuokite kalafiorą, česnaką, morką. Svogūną, salierą ir grybus supjaustykite plonais griežinėliais. Viską dėkite į dubenį ir sumaišykite su prieskoniais, sirupu, aliejumi ir druska. Išimkite moliūgą iš orkaitės ir įdarykite paruoštu mišiniu. Vėl dėkite į orkaitę ir kepkite 180 ˚C temperatūroje 20 min. Serviruokite su smulkintomis žolelėmis, apšlakstykite citrinos sultimis. Rekomenduoju patiekti su meksikietišku arba garstyčių padažu, labai tinka ir fermentuotos daržovės, ir krienai.