Vos įžengus į „Parko bibliotekos“ erdvę pasitinka itin pozityvi atmosfera, pripildyta iš drobių žvelgiančių nuotaikingų personažų. Ekspozicijai būdingas jautrumas gyvūnų pasauliui, dekoratyvumo ir minimalistinės estetikos derinys. Kūriniuose menininkė atskleidžia ne tik gyvūnų charakterį, bet ir priskiria jiems antropomorfinių bruožų, taip sukurdama subtilią paralelę tarp gyvūnų ir žmonių.

Pagrindinė raiškos priemonė, kūrinius jungiantis leitmotyvas – taškai, kurie ne tik suteikia kūriniams išskirtinumo, bet ir sustiprina jų žaismingumo įspūdį. E. Mili savo kūrybai renkasi vienasluoksnės tapybos techniką, tiesa, šį kartą matome du sluoksnius, nes minėtoji taškų ornamentika užtapyta ant viršaus. Kaip pokalbio metu atskleidžia menininkė, visi kūriniuose tapyti gyvūnai – ne fikciniai, o realūs – pirmiausia autorės užfiksuoti fotosesijose pas ūkininkus, veisėjus. Dalį kūrinių veikėjų teko prisijaukinti, o vienas jų – antinas Rapolas – jau kone profesionalus pozuotojas, turintis nemažai patirties.

Gyvūnų figūras E. Mili įkurdina tarsi sterilioje aplinkoje, kur geometriškumu – vertikaliomis, horizontaliomis juostomis ir taškais pasižymintys fonai tampa savotiška scenografija. Šie fonai ne tik kontrastuoja su gyvūnų figūrų natūralumu, bet ir suteikia kūriniams stilizuotumo ir tvarkos jausmą. Taškų motyvai tiek gyvūnų kūnuose, tiek  aplinkoje pabrėžia autorės gebėjimą transformuoti realistinius motyvus į subtiliai abstrahuotą meninę kalbą.

Žiūrėdamas į tokius kūrinius žiūrovas galbūt pajunta ir lengvą ironijos dvelksmą, lyg šie „puošnūs“ gyvūnai savotiškai parodijuotų žmonių manieras ar norą puikuotis. Kiekvienas gyvūnas, vaizduojamas su taškuota oda lyg apdaru, tarsi pasakoja savo istoriją – išdidusis avinėlis, išraiškingas prancūzų buldogas, judesyje užfiksuoti į vienas kitą besidairantys ančiukai ar savimi pasitikintis, solo pasirodymui pasiruošęs antinas ant scenos.

Taškuota katė ant dryžuoto fotelio. / Organizatorių nuotr.

E. Mili tapybai būdingas subtili spalvų pusiausvyra – šviesiai mėlyni, pilki, rausvi ir gelsvi tonai sukuria ramų, elegantišką foną, kuriame išryškėja gyvūnų charakteriai. Paveikslai atrodo ne tik dekoratyvūs, bet ir konceptualūs, perteikiantys gilumines mintis apie žmogaus ir gyvūno pasaulio susiliejimą. Autorei būdingas gebėjimas derinti paprastumą su detale: kiekvienas kūrinio elementas yra apgalvotas, tačiau paliekama vietos žiūrovo interpretacijai.

Šie fonai ne tik kontrastuoja su gyvūnų figūrų natūralumu, bet ir suteikia kūriniams stilizuotumo ir tvarkos jausmą.

Svarbus šios parodos aspektas yra kontrastas tarp paprastumo ir prabangos. Gyvūnai vaizduojami minimalistiniuose fonuose, tačiau jų puošnūs taškuoti raštai ir teatrališkos scenos kuria prabangos ir rafinuotumo įspūdį. Taip autorė subtiliai peržengia kasdienybės ribas ir kviečia žiūrovą pažvelgti į gyvūnų pasaulį kaip ne tik į estetinį reiškinį. Kūriniams būdingas gebėjimas pasakoti istorijas per subtiliai apgalvotus kompozicijos elementus. Pavyzdžiui, kūrinys „Smalsus šuniukas ir lemputė“ žavi ne tik šiltais spalvų tonais ir žaismingais taškuotais raštais, bet ir gilesne simbolika. Šuo, stovintis priešais ryškiai šviečiančią lemputę, atrodo tarsi kontempliuojantis pasaulio paslaptis ar tyrinėjantis nežinomybę. Lemputės šviesa ne tik fiziškai apšviečia sceną, bet ir simbolizuoja pažinimą, smalsumą. Kita vertus, kūrinys su taškuotu šuniuku ant geometrinių laiptų perteikia kitokią atmosferą – melancholišką ir ramų būvį. Šuniuko žvilgsnis, fone tvyranti pilkšva spalvų paletė ir pasikartojantys taškuoti elementai sukuria harmoniją tarp meninės stilizacijos ir natūralios gyvūno laikysenos.

Taškuota antino Rapolo pižama. / Organizatorių nuotr.

Kūriniuose šviesa tampa ne tik fiziniu reiškiniu, bet ir emocine medžiaga, kuri keičia žiūrovo santykį su paveikslais. Lemputės švytėjimas ar švelni dienos šviesa paveiksluose sukuria gilumo ir dinamikos pojūtį. Tai suteikia gyvūnų figūroms gyvybingumo, energingumo. Techninio preciziškumo jungimas su pasakojimo elementais yra vienas išskirtinių jos kūrybos bruožų, skatinantis žiūrovą ne tik žiūrėti, bet ir jausti.

Parodoje eksponuojami kūriniai išlaiko ir poetinį, ir konceptualų prieskonį. Kiekvienas darbas tarsi komunikuoja su žiūrovu, kviesdamas ne tik grožėtis, bet ir įsigilinti į klausimą, ką reiškia būti dalimi gyvybės įvairovės. E. Mili paroda „Uodeguotieji puošiasi“ – estetiškai ir emociškai turiningas meninis projektas, sujungiantis gyvūnų natūralumą su žmogaus kultūriniais simboliais, sukuriant įsimintiną patirtį.

E. Mili iki šios parodos yra surengusi penkias personalines parodas Vilniuje, Kaune, Birštone. Tai „Portretai“, „Vaikiškos istorijos“, „Šuniškas gyvenimas. Katino dienos“, „Baleto pamoka“, „Ąžuolo ūkis“, kuriose nuosekliai plėtojamos pasirinktos temos. Pavyzdžiui, kaip pastebi menotyrininkė Kristina Liepinaitė, parodoje „Ąžuolo ūkis“ – mažo berniuko gyvenimas ūkyje tapo pagrindine E. Mili tapybos tema. Šia tema per ketverius metus dailininkė sukūrė 21 paveikslą. Per tą laiką berniukas užaugo, o jo vaikystė buvo įamžinta ne tik nuotraukose, bet ir ant drobių. Švelnūs, šilti dažų potėpiai išsaugojo vaikystės prisiminimus, kartu atskleisdami autorės jautrumą ir gebėjimą pasakoti istoriją tapybos kalba.

Smalsus šuniukas ir lemputė. / Organizatorių nuotr.

Palyginti su ankstesniais darbais, parodoje „Uodeguotieji puošiasi“ pastebimas perėjimas link labiau stilizuotų ir dekoratyvių kompozicijų, kuriose gyvūnai įgauna antropomorfinių bruožų, o geometriniai fonai ir taškuoti raštai suteikia kūriniams žaismingos nuotaikos. Šis kelias rodo menininkės gebėjimą eksperimentuoti su skirtingomis technikomis ir temomis, išlaikant savitą stilių.

Kas? Paroda „Uodeguotieji puošiasi“.

Kur? „Parko bibliotekoje“ (P. Lukšio g. 60).

Kada? Veikia iki vasario 26 d.