Skirta šimtmečiui

Projekto iniciatoriai VšĮ "Pax et Bonum", rengdamiesi Lietuvai svarbaus įvykio minėjimui, kreipėsi į kompozitorių V.Augustiną su prašymu sukurti mišias. Po dvejų metų darbo gimė kūrinys "Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae".

Tiesa, nors kūrinys proginis, jis tiesmukai neiliustruoja šimtmečio įvykių ar istorijos. "Atsisakiau bet kokių bandymų kūrinį pritempti prie temos. Kūrinys turi intenciją, kuri neturėjo įtakos kūrinio formai. Tai, greičiau, malda už Tėvynę", – sakė kompozitorius V.Augustinas.

Projektui sutelktos geriausių Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų pajėgos: Vilniaus savivaldybės kamerinis choras "Jauna muzika", Klaipėdos kamerinis orkestras ir Kauno šokio teatras "Aura".

Muzika, priverčianti pritilti

Kūrinys, kurio premjera įvyko pernai sostinės Bernardinų bažnyčioje, – stambios formos, septynių dalių vokalinė-instrumentinė kompozicija, tradiciniais mišių tekstais mišriam chorui, styginių orkestrui, dviem solistėms, skaitovui, fonogramai ir judesiui.

Nors mišios sukurtos laikantis tradicijos ir kanonų, jos turi šiuolaikišką skambesį gerąja šio žodžio prasme. Į kanoninę mišių struktūrą inkrustuoti subtilūs "Veni Sancte Spiritus" ir "Tėve mūsų" muzikiniai inkliuzai, subtiliai atsiveriantys intertekstai paliečia, sujaudina, užgniaužia kvėpavimą ir priverčia nutilti.

"Tikiuosi, kad mano kūrinys leis patirti ne tik gilų estetinį išgyvenimą, bet ir sutelks maldai už Tėvynę", – sakė V.Augustinas.

Galvojo apie klausytoją

Žavu tai, kad mūsų pastarųjų metų kultūroje įsisukus šiuolaikinio meno skersvėjui kompozitorius turi imunitetą. V.Augustinas – ištikimas sau, sugeba išlikti autentiškas, bet ir kartu rasti aktualų skambesį, atliepiantį tiek profesionalų, tiek muzikos mėgėjų lūkesčius. Neatsitiktinai kompozitorius yra vienas dainuojamiausių chorinės muzikos autorių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

"Kurdamas mišias turėjau aiškų adresatą – kas klausys ir kokioje aplinkoje. Šiuo atveju mano muzika labai nesunkiai suvokiama ir lengvai klausoma. Atidus klausytojas mano kūrinyje išgirs net ir roko muzikos atgarsių, bet tai visiškai sąmoningas pasirinkimas", – sakė V.Augustinas.

Gal kažkam pasirodys keista, kad šiuolaikinio šokio festivalis prasidės mišiomis. Bet kodėl gi ne?

Šokiu atausta muzika

Festivalio atidarymo vakarą susirinkusi publika turės unikalią galimybę ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, pajusti, išgyventi muziką. Susibėgus draugėn šokiui, šviesoms ir muzikai, išsitrina riba tarp rituališkumo ir koncertiškumo. Projekte susibūrę skirtingų žanrų atlikėjai kuria atmosferą, nardinančią į kontempliaciją ir maldą.

Kauno šokio teatro "Aura" šokėjai iš Belgijos, Brazilijos, Japonijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Pietų Korėjos, Škotijos ir Lietuvos kūnais ataudžia muzikinę faktūrą, tačiau ne iliustruodami muziką, bet kurdami istorinį naratyvą ir gyvuosius paveikslus.

"Šios V.Augustino kūrinio versijos neįsivaizduoju teatre ar koncertų salėje. Jei tas kūrinys būtų pristatomas ne bažnyčioje, žinoma, jis būtų visiškai kitoks ir choreografiniais sprendimais. Žodžiu, laukia iškilminga, su nuostabia muzika, festivalio pradžia. Gal kažkam pasirodys keista, kad šiuolaikinio šokio festivalis prasidės mišiomis. Bet kodėl gi ne?" – sakė choreografė Birutė Letukaitė.

Du ryškūs kompozicijos poliai – klasikinės mišios ir jų daugiaplanis išpildymas yra tarsi aliuzija į kiekvieno iš mūsų dvasinį būvį, apsuptą šiuolaikinio pasaulio atspindžiais.