Identiteto paieškos

Daugeliui vilniečių ar miesto svečių Kirtimų mikrorajonas – pravažiuojama miesto erdvė pakeliui į oro uostą arba pasenusiais stereotipais apipinta zona. Tačiau Kirtimai – itin sparčiai besikeičianti miesto dalis, talpinanti daug kontrastų: naujus verslo centrus, gyvenamąjį ir industrinį paveldą ir kelias aktyvias kultūros oazes. Kartu tai erdvė, atspindinti universalias miestų keitimosi tendencijas.

Organizatoriams projekto idėja kilo iš santykio su Kirtimų mikrorajonu paieškų. Kirtimų kultūros centras – vienintelė 65 metus šiame rajone be ilgų pertraukų veikianti ir kultūrą puoselėjanti erdvė, o įstaigos gyvavimo pradžioje čia vyko tiek šokių vakarai po atviru dangumi, tiek muzikos improvizacijos, sukviesdavusios tokius žinomus to meto muzikos kūrėjus kaip garsusis kompozitorius Kęstutis Antanėlis. Kiemelyje net Vytautas Landsbergis yra pasodinęs Nepriklausomybės ąžuolą.

„Kirtimų rajonas – akivaizdžiai industrinis, kupinas kontrastų, o pastaruoju metu ir sparčiai kinta. Stebint pokyčius, norėjosi į juos įsižiūrėti ir užfiksuoti, taigi, kartu su jaunosios kartos fotomenininke I. Austinskaite leidomės į fotografinę kelionę po šią sostinės dalį“, – sako projekto idėjos autorė, Kirtimų kultūros centro veiklos koordinatorė Raimonda Tamulevičiūtė.

Iš serijos „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną“

Pokyčiai ir kontrastai

Po metus trukusio fotografinio tyrimo fotomenininkė I. Austinskaitė pristatė savo žvilgsnį į Kirtimų mikrorajono dabartį. Menininkės parodoje „Ki |r| timai” – gatvių fragmentų, architektūros ir kasdienybės ženklų dokumentacija, žiūrovui atskleidžianti besikeičiančią ir kontrastingą mikrorajono dabartį.

I. Austinskaitės fotoserijoje užfiksuoti keli Kirtimų veidai: naujos korporacijų ir didelių logistikos centrų teritorijos ir jos struktūrų atspindėjimas, senasis, industrinis, gamyklinis Kirtimų veidas ir santykinai nedidelės gyvenamųjų namų, trobų, žaidimų aikštelių ir kasdienio, labiau kaimiško nei miestietiško gyvenimo fiksavimas.

Iš pradžių gana niūrokai atrodžiusios vietos atsiskleidė keistomis detalėmis, žmonių daiktais, architektūra, mikrorajono planavimo įspaudais ir kasdienybės ženklais.

„Kirtimų mikrorajonas Vilniuje iki pat 2022-ųjų man buvo beveik nepažįstama miesto erdvė, kurią dažniausiai pravažiuodavau keliaudama tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Po daugybės valandų tyrinėjant Kirtimus ėmė skleistis įvairūs rajono sluoksniai ir bendra eklektiška dinamika. Iš pradžių gana niūrokai atrodžiusios vietos atsiskleidė keistomis detalėmis, kažkada čia gyvenusių ar tebegyvenančių žmonių daiktais, ant įvairių paviršių užrašytomis frazėmis, architektūra, mikrorajono planavimo įspaudais ir kasdienybės ženklais“, – pasakojo autorė.

I. Austinskaitė savo kūryboje tyrinėja viešųjų erdvių struktūras, urbanistinę aplinką, žmogaus ir miesto ryšį. Menininkė šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. Midlsekso universitete ji baigė fotografijos bakalauro programą, Karališkajame meno koledže Londone – magistro studijas, rezidavo Vizualiųjų menų mokykloje Niujorke. Parodose ir leidiniuose fotomenininkės darbai publikuojami nuo 2011 m.

Iš serijos „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną“

Kirtimų garsovaizdis

Lankytojai parodoje taip pat galės išgirsti garso menininko Audriaus Šimkūno sukurtą garso takelį, kurio pagrindiniai motyvai – Kirtimų rajono garsai.

„Kiekvienas garsas gali būti išgirstas, bet ne kiekvienas girdėjimas atneša garsumą“, – sako menininkas, fiksuojantis aplinkos garsus. Jis yra prisipažinęs, kad dirbdamas ne kartą patyrė: įrašas anaiptol ne visada užfiksuoja tai, kas girdėta gyvai. „Pareini namo, perkeli surinktą medžiagą į kompiuterį, klausai – hmmm, vietoje viskas buvo lyg ir įdomiau. Supranti, kad žemėlapis liks žemėlapiu, o žemė visada bus žemė“, – yra sakęs A. Šimkūnas.

Kirtimų mikrorajono audiokūrinys radosi Kirtimų kultūros centro įgyvendinamo garsinių pasivaikščiojimų projekto „Sonic Vilnius“ metu, iš renginio dalyvių ir A. Šimkūno išgirstų įdomiausių garsų, specialia įranga įrašytų vaikščiojant po Kirtimų rajoną.

A. Šimkūnas daugiau nei dešimtmetį dirba aplinkos garsų įrašymo ir garso meno srityse. Jis manipuliuoja vietogarsiais, kolekcionuoja garsovaizdžius, tyrinėja erdvę, jos elementų pajutimą per akustines jų savybes. Nors menininkas labiausiai savo veiklą kreipia į individualius aplinkos garsų įrašymo ir garso dokumentavimo procesus, jis veda ir garsinius pasivaikščiojimus, praktines dirbtuves, susijusias su garsu. Jo garsinių pasivaikščiojimų metu ypatingas dėmesys skiriamas garsams, kurie įprastai negirdimi be tam tikrų specialių metodų ar įrenginių.

Kas? Paroda „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną”.

Kur? Kauno menininkų namuose.

Kada? Atidarymas gegužės 15 d. 18 val. Veiks iki birželio 20 d.