Kaunopolis – žaidimas su miestu: kuo jis ypatingas?

Ar kada pagalvojote, kad Kaunas gali turėti jam skirtą stalo žaidimą? Jei ne – Mykolo Žilinsko dailės galerijoje turite galimybę ne tik pamatyti, kaip atrodo miestas, transformuotas į žaidimo platformą, bet ir sužaisti vieną kitą "Kaunopolio" partiją.

Kas tas "Kaunopolis"? Tai perkurta gerai žinomo "Monopolio" versija, kurią sukūrė XV tarptautinio fotomeno festivalio "Kaunas Photo 2018" dalyvė iš Ispanijos – fotomenininkė Conchi Martinez.

Šių metų festivalis, kurio tema "Komforto zona", siekia ne tik nustebinti žiūrovus įdomiomis ir labai skirtingomis fotografijų serijomis, tačiau ir praplėsti pačios komforto zonos, kaip sąvokos ir kaip realios erdvės, suvokimo ribas.

Iki šiol Kaunas buvo daug žadanti 2022-ųjų vizija, nepajudinamas modernizmo architektūros monumentas ar kultūrinio sprogimo vieta (gal kiek per skambiai pasakyta, tačiau kultūrinių renginių, iniciatyvų įvairovė patvirtina, kad Kaunas tikrai pilnas kultūros), o galerijos erdvėje miestas tampa ir "Kaunopoliu", pakviesdamas azartiškai nusiteikusius "Kaunas Photo 2018" lankytojus jaustis absoliučiais miesto šeiminkais sudarant nekilnojamojo turto sandorius.

Žinoma, pabūti Kauno valdytoju norisi kiekvienam ir įsitraukti į žaidimą labai paprasta, jei esi kaunietis ir savo miestą apeitum užsimerkęs. Tačiau C.Martinez iki meninės rezidencijos, į kurią buvo pakviesta "Kaunas Photo 2018" festivalio vadovo fotomenininko Mindaugo Kavaliausko, apie Kauną nežinojo nieko.

Tarp demonstruojamų darbų nėra nė vietos panoraminės fotografijos, kurioje menininkė laikytųsi atstumo, bandydama apibendrinti savo įspūdžius.

Todėl per dvi savaites, kurias praleido rezidencijoje, fotografė turėjo, kaip įvardijo M.Kavaliauskas, "tūkstančio žingsnių kelionę po Kauną", išvaikščiodama ne tik miesto centrą (nebijodama nuklysti į siauras ir nuošalias jo gatves), tačiau ir Šilainių, Vilijampolės, Kalniečių, Dainavos gyvenamuosius rajonus, Panemunę, Vičiūnus.

Gegužę, festivalio organizatorių skelbto atviro kvietimo siūlyti savo maršrutus po miestą metu, atsiliepė nemažai miestiečių, kurie padėjo atskleisti įvairiapusį Kauno charakterį.

Pristatydama "Kaunopolį" M.Žilinsko dailės galerijoje, C.Martinez sakė, kad iš pradžių abejojo savo galimybėmis įgyvendinti šį projektą, kadangi Kaune jautėsi svetima. Tačiau, žvelgiant ne tik į žaidimą iliustruojančias fotografijas, bet ir galerijoje demonstruojamą pilną nuotraukų seriją, kuri primena sustabdytų kino kadrų filmą, – fotografę miestas priėmė. Tarp demonstruojamų darbų nėra nė vienos panoraminės fotografijos, kurioje menininkė laikytųsi atstumo, bandydama apibendrinti savo įspūdžius.

C.Martinez nuotraukos – miesto fragmentai: daugiabučių kiemai, vaikų žaidimų aikštelės, medinė architektūra, istoriniai pastatai, skulptūros, tiltai, laiptai ir t.t. Visa tai tarsi dėlionės detalės, iš kurių fotografė sudėjo sau artimą Kauną.

Fiksuodama autentiškas detales, menininkė sykiu dokumentavo miestą, kuris pastaruoju laiku išgyvena periodą "Kaunas tvarkosi", po kurio gali nebelikti to, kas sena, įprasta, bet unikalu. Dėl to "Kaunopolis" – ne tik žaidimo laukas, tai ir istorinės atminties saugojimo platforma, kurioje kiekvienas C.Martinez žingsnis ir žvilgsnis reikšmingas, nes pats žaidimas miesto kaitos kontekste tampa pernelyg realus.


Kas? FESTIVALIO „KAUNAS PHOTO“ paroda.

Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.

Kada? veikia iki spalio 13 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ir vėl biznis, perku-parduodu, pinigai, etc. O be jų niekaip?

Kaunopolis

Kaunopolis  portretas
Žaidimas yra ypatingas tuom, kad nuotaikinga forma yra perteikiama visai nepuoselėtina vertybė, kuri su kultūra neturi nieko bendro. Nesuprantu, kodėl yra skatinama pažvelgti į miestą ir paveldą kaip į žaidimų lentą? Ir dar azartiškai.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių