Operinės muzikos festivalis „PromFest“ rengiamas Estijoje, Pernu mieste, nuo 2005-ųjų, jo tikslas – pateikti operas netradiciškai, dažnai pasitelkiant provokuojančius elementus.

Bendradarbiavimas tarp KVMT ir Estijos koncertinės įstaigos „PromFest“ yra tapęs tradicija – per gerą dešimtmetį kartu įgyvendinti jau penki spektakliai: Giuseppe’ės Verdi operos „Atila“ (2011) ir „Traviata“ (2017), Nikolajaus Rimskio-Korsakovo opera „Caro sužadėtinė“ (2013), Vincenzo Bellini opera „Kapulečiai ir Montekiai“ (2019) ir Gioachino Rossini opera „Turkas Italijoje“ (2021). Šį sąrašą papildysianti „Pelenė“ Pernu mieste, Endla teatre, bus parodyta dar du kartus – rugsėjo 10 ir 12 d., o vėliau lauks pakvietimų dalyvauti kituose operos festivaliuose.

Opera „Pelenė“ – tai vienuoliktasis „PromFest“ festivalio pastatymas.

Duetas: Pelenės tėvas (L. Pautienius) ir Pelenės pamotė (J. Šležaitė). / D. Rimeikos nuotr.

Klasika ir aktualijos

Ši labiausiai pamėgto XIX a. pabaigos prancūzų kompozitoriaus J. Massenet opera pirmą kartą buvo parodyta dar 1899 m. gegužės 24 d. Paryžiuje, Komiškosios operos teatre, ir iš karto pradėjo sėkmės kelionę per Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Anglijos teatrų scenas, buvo statoma ir už Atlanto.

Pagal legendinio prancūzų poeto, Klasicizmo epochos kritiko Charles’io Perrault pasaką sukurtas siužetas sukasi apie Liusetę (Pelenę). Jos pamotė Madame de Oltier ir jos dukros pasipuošia ir išvyksta į balių, kuriame tikisi patraukti Princo dėmesį. Kol Pelenė miega, jos krikštamotė Fėja aprengia ją nuostabia suknele, apauna krištolinėmis kurpaitėmis, kad jos niekas neatpažintų. Sapne Pelenė išvyksta į balių, pasižadėjusi grįžti vidurnaktį. Pelenės atvykimas į rūmus sulaukia didžiulio dėmesio, Princas pamilsta ją iš pirmo žvilgsnio, tačiau artėja vidurnaktis ir Pelenė turi išvykti. Skubėdama Pelenė pameta kurpaitę, Princas ieško kurpaitės savininkės. Jis suranda Pelenę ir meilė vėl suteikia gyvenimui prasmę.

Žavesys: 2022-aisiais Klaudia’os Taev konkursą nugalėjusiai S. Nalewajek patikėtas pagrindinės Pelenės vaidmuo. / D. Rimeikos nuotr.

Kaip žmonių baimių, troškimų ir technologinių galimybių sąveika formuoja šiandienį pasaulį?

Originalioje partitūroje princo Šarmano partija parašyta sopranui, nors daugumoje pastatymų ji transponuojama tenorui.

Jau pirmuosiuose operos spektakliuose nemažai dėmesio buvo skiriama scenografijos įmantrybėms, technologijoms ir elektrifikacijos efektams. Daugiau kaip 120 metų skaičiuojantis kūrinys KVMT atgimsta šiuolaikinio pasaulio – grožio kulto – kontekste. Spektaklyje skamba originali J. Massenet muzika, su ja kontrastuos sceninė mados kultą aukštinanti pastatymo vizija, tačiau ji lengvai suvokiama nūdienos žiūrovui.

Pasak spektaklio kūrėjų, nepaisant išorinio blizgesio, tai pasakojimas apie vienatvę, žmonių santykius, šeimą ir norą eiti ten, kur šiuo metu būti negali, – kur žolė žalesnė, dangus mėlynesnis, žmonių santykiai gražesni, o meilė tikra.

Išskirtinis: pagal J. Massenet sumanymą, Princo partija atlieka soprano balso savininkė. / D. Rimeikos nuotr.

Dainuos konkurso nugalėtojai

Žiūrovai, kurie domisi festivalio „PromFest“ veikla, žino, kad jo spektakliuose pagrindinius vaidmenis atlieka Klaudia’os Taev jaunųjų operos dainininkų konkurso laimėtojai.

„Yra kuo džiaugtis ir net didžiuotis, nes visas pagrindines partijas dainuoja ankstesni šio konkurso laureatai: solistę Abigail Levis (Princo vaidmuo) Kauno ir Pernu klausytojai tikrai prisimena kaip puikią Romeo partijos atlikėją V. Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ (2019 m.), vengrų solistė Eszter Zemlenyi (Pelenės krikštamotė) sužibėjo Klaudia’os Taev konkurse 2016 m. laimėjusi trečią vietą, o du lietuvių dainininkai šiame konkurse yra pelnę pirmąsias premijas – tai Laimonas Pautienius (Pelenės tėvas) ir Jomantė Šležaitė (Pelenės pamotė). Scenoje išvysime ir visiems Lietuvos operos mėgėjams puikiai žinomą dainininką ir pedagogą Vladimirą Prudnikovą (Karalius), dažną Klaudia’os Taev konkurso žiuri narį“, – pasakojo projekto pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas Erkis Pehkas.

Praėjusių metų konkurso laimėtojai, lenkų mecosopranui Zuzannai Nalewajek buvo suteikta garbė išrinkti šių metų spektaklį, nugalėjo nostalgiškoji „Pelenė“. Ji ir atliks Pelenės vaidmenį. Pelenės įseserių vaidmenis atliks Gabrielė Bukinė ir Ieva Goleckytė.

Jüris Naelis – Estijoje žymus režisierius, choreografas ir teatro pedagogas, turintis didelę tarptautinę patirtį statant įvairių muzikinio teatro žanrų spektaklius. Laki jo vaizduotė ir kūrybinis jautrumas paskatino ilgamečius festivalio „PromFest“ operos projektų kūrėjus – dirigentą E. Pehką ir dailininką Madį Nurmsą kviesti būtent jį režisuoti J. Massenet operos „Pelenė“.

Globėja: žavioji Pelenės krikštamotė – vengrų solistė E. Zemlenyi. / D. Rimeikos nuotr.

Atpažįstami akcentai

„Mūsų sceninė operos versija pasakoja apie virtualiąją mus supančią aplinką. Apie tai, kaip besivystančios technologijos leidžia pabėgti į paralelinį pasaulį, kur kiekvienas gali susikurti trokštamą savęs versiją ir tapti Pelene, supermodeliu, prezidento svečiu ar princu“, – mintimis dalijosi režisierius ir choreografas J. Naelis.

Kai išnyksta ribos tarp realybės ir virtualumo, reginys tampa kiek didingas ar net įnoringas. „Visa tai darome įspūdingai ir žaismingai, leisdami nuostabiai J. Massenet muzikai skambėti visu grožiu ir žavesiu. Vis dėlto šiame žaižaruojančiame pastatyme siekiame atskleisti ir gilesnių sluoksnių – tai, ką slepia glamūras. Norėčiau, kad žiūrovai rastų atsakymą, kokį poveikį šiuolaikinei publikai turi ši pasaka. Kaip žmonių baimių, troškimų ir technologinių galimybių sąveika formuoja šiandienį pasaulį?“ – apie būsimąją premjerą pasakojo J. Naelis.

Režisieriaus sprendimus sustiprina dailininko M. Nurmso scenografija ir kostiumai. Be pačios pasakos, spektaklio dizaino viziją kūrėjui įkvėpė ikoniniai interneto memes’ai, mados pramonės produktai ir XX a. 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių kriminalinių komedijų stilius.

D. Rimeikos nuotr.

M. Nurmsas atskleidė, ko galima tikėtis šiame pastatyme: „Veiksmas čia vyksta glamūriniame mados pasaulyje, kur podiumu nepaliaujamai žingsniuoja modeliai, demonstruodami prekės ženklo „De La Haltère“ (Piktosios pamotės) kostiumus, sukurtus naudojant tvarios mados principą – surenkant ir perkuriant senus drabužius. Priešingai nei prabangi personažų apranga, scenografija nuosaikesnė, bet taip pat įmantri – daugiafunkciai kristalai, nuolat keisdami vietą ir poziciją, modifikuoja scenos erdvę, nukeldami žiūrovus į vis kitas veiksmo vietas.“

Įdomu, kad spektaklio šviesos dailininkas Antonas Kulaginas prisidėjo prie šių metų „Eurovizijos” dainų konkurso įgyvendinimo Jungtinėje Karalystėje. Jis drauge su gausia šviesos dailininkų komanda dovanojo nepamirštamą reginį Liverpulyje. Nėra pagrindo abejoti, kad įspūdingi šviesų sprendimai nustebins žiūrovus ir Kaune.