Velnių muziejuje veikia paroda visai nevelnišku pavadinimu – "Dar kartą beveik apie žmogų". Šioje grafiko Evaldo Mikalauskio kūrinių parodoje nevaizduojami velniai, tačiau, pasigilinus, ir eksponatuose galima pajusti žmogaus būties, minčių, gamtos ir mumyse glūdinčių demonų temas.

Išplėstos tradicijų ribos

E.Mikalauskio kūryba jau gerai žinoma kaip gana nelietuviška. O tai lemia menininko pasirinkimas atsisakyti lietuvių grafikai būdingos liaudies meno įtakos, dažnai lemiančios sausą, nuobodų vaizdą.

Tvarkingą, tradicinį vaizdavimą, atsargius siužetus dailininkas keičia giliomis, sarkastiškomis temomis, ekspresyviu, dinamišku vaizdu. Dominuoja oforto, autorinė technika, dažnai įkomponuojamos nuotraukos.

Žinoma, faktas, kad grafikas neseka tradicijų, tikrai nereiškia įgūdžių stokos: parodą verta aplankyti vien dėl techninio E.Mikalauskio meistriškumo – būtent puikiai įvaldytos grafikos technikos leidžia menininkui kurti tiek vaizdavimo, tiek temines improvizacijas.

Temų gilumas

Viena pagrindinių E.Mikalausko kūrybos idėjų – ironija ir gamta. Būtent šias temas galima atrasti lyginant kūrinio "Ratas" grafinę versiją, piešinio perkėlimą ant medžio ir kūrinį "Koks grožis".

Grafikos darbe, atliktame oforto technika "Ratas" vaizduojamas identiškų, nuasmenintų žmonių, susikibusių rankomis, taisyklingas ir simetriškas ratas. Šie asmenys atlieka savo pačių susikurtą ritualą – pagerbia viduryje esančią eglę. Čia žmonės bando savintis gamtą.

Kiek toliau esantis kūrinys "Ratas" atkartoja kone identišką vaizdą – tie patys, tokie patys žmonės, tiesa, vienas jų, atrodo, nevykėlis, nes tobulame rate jam nukrito šlepetė – ir nepatogu, ir šiaip nevėkšliškai atrodo. Visi jie susikibę, tačiau ne aplink eglę, o aplink juodos formos objektą. Čia eglė, iškraustyta iš pirmojo grafinio darbo, tampa kūrinio pagrindu – antroji "Rato" versija yra deginant bei pjaustant ir raižant medieną sukurtas dabas.

Apima savitas jausmas – tai, ką nusprendėme garbinti, galime lengvai nužudyti ir panaudoti savo reikmėms, šis gamtos ir žmogaus ratas nenustoja suktis. Tačiau gamta, bėgant laikui, žmonėms tampa vis svetimesnė, mes tolstame nuo jos.

Demonai mumyse

Kūrinyje "Koks grožis" matome kalnų apsuptą pasimetusių avelių bandą. Peizažas išties pribloškiantis, žavi natūralus gamtos grožis. Čia aveles galima gretinti su žmonėmis – gamtos apsuptyje simetriškas šiuolaikinių žmonių ratas tampa chaotiška pasimetusių avelių banda. Mes jaučiamės stiprūs, galintys kontroliuoti tik tada, kai gamta yra mūsų įrankis.

Grafikos darbe "Kas tikra?" matomi ryškūs konceptualiojo meno ir konceptualiojo meno kūrėjo amerikiečio Josepho Kosutho įtaka. Čia, šalia oforto technika sukurto susigūžusio žmogaus paveikslo, ant tos pačios plokštumos yra ir tokio paties vaizdo nuotrauka. Regis, pats popieriuje vaizduojamas žmogus yra pasimetęs, nežino tikrojo atsakymo. Minčių draskomas žmogus išgyvena akistatą su savo paties vidiniais, ramybėje nepaliekančiais demonais.

Autorius klausia: kas tikra – tai, kas matoma nuotraukoje, tai, kas yra ant popieriaus, ar tai, kas slypi mūsų mintyse? "Kas tikra?" – to paties klausė ir J.Kosuthas savo kūriniu "Viena ir trys kėdės": jis kvestionavo žodinės sąvojos, objekto atvaizdo popieriuje ir realaus daikto tikrumą, santykį, skirtumus.

E.Mikalauskis pasiskolina idėją iš J.Kosutho, bet pateikia ją naujai – atsisakoma bejausmio, negyvo daikto, tyrimo objektu tampa žmogus, taip įpinama emocinė, apmąstymų tema.
Žiūrint į šį kūrinį, galima teigti, kad būtent vidiniai demonai yra šiuolaikiniai velniai. Jei anksčiau žmogus bijojo velnio, kuris buvo blogis, turintis kūniškąjį pavidalą, dabar įtemptą gyvenimą gyvenantis žmogus bijo savo paties sąmonėje gimstančių demonų.

Parodoje E.Mikalauskis mums pasakoja "Dar kartą beveik apie žmogų". Menininkas naudoja neįprastą kalbą – savo apmąstymus perkelia ant popieriaus, medžio, laužo lietuviškos grafikos tradicijas. Jis kalba apie mus pačius, apie save, apie mūsų ir gamtos santykį, tai, kas supa mus ir ką bandome apsupti mes.

Kas: E.Mikalauskio kūrinių paroda "Dar kartą beveik apie žmogų".
Kur: Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.
Kada: veikia iki vasario 17 d.