Neįprasta kūryba duetas užsiima nuo 2014 metų, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, o karius, kurie laukuose surenka likusias nuo šovinių ar sviedinių dėžes, jie vadina bendraautoriais.

Po pasaulį keliaujanti ir viltį dovanojanti paroda, pristatyta daugiau nei 120 skirtingų vietų, Kaune viešės pirmą kartą.

Pasaulį nustebinęs sprendimas

Mintis, kad šoviniams laikyti ir gabenti skirtos medinės dėžių dalys gali pasitarnauti menui, gimė O. Klimenkai.

Karo lauke jis suprato, jog tai, kas lieka sunaudojus šaudmenis, yra tiesiog sudeginama. Apžiūrėjęs dangčius ir dugnus kūrėjas įsitikino – jie yra labai panašūs į skydus, ant kurių tapomos tradicinės Ukrainos ikonos. Pagrindine meninio sumanymo mintimi tapo noras gyvybės simboliu paversti niekam nereikalingus karo ir mirties įrankius.

Vienos pirmųjų dėžių, ant kurių kūrėjai nutapė ikonas, yra atvežtos iš Mariupolio. Jas karo lauke surinko bei idėjos sumanytojams perdavė Ukrainos jūrų pėstininkai.

Dalį ikonų O. Klimenka tapė ir poilsio minutėmis savanoriaudamas Pirogovo ligoninėje bei karo lauke.

Pirmoji ikonų paroda buvo surengta Kyjive dar 2015 metais. Tais metais ji buvo pirmą kartą viešai pristatyta ir Lietuvos ambasadoje Ukrainoje, o vėliau – ir Europos parlamente.

„Informaciją apie šią parodą gavome iš Varšuvos. Paroda iš karto mus sudomino ir pradėjome Lietuvoje ieškoti partnerių (muziejų), kurie sutiktų bendradarbiauti ir ją parodyti. Tuo pat metu susisiekėme su vienu iš autorių Oleksandru Klimenko ir jis iš karto priėmė mūsų pasiūlymą“, – apie tai, kaip ikonos ant šovinių dėžių atkeliavo į Lietuvą, pasakoja Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Dorota Mamaj.

R. Pranskevičiūtės nuotr. 

Paroda iš ciklo „Pietitus“ jos vadovaujamos organizacijos iniciatyva jau buvo eksponuota Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Lūznavos dvare Latvijoje.

„Mus sužavėjo pati parodos idėja ir jos įgyvendinimas bei pozityvi projekto žinia, – sako D. Mamaj, – Karas Ukrainoje trunka jau dvejus metus. Dvejus metus Ukrainos kariai narsiai atremia Rusijos agresoriaus atakas. Tačiau kovoja ne tik kariai. Dėl laisvos Ukrainos kovoja visa tauta ir šios parodos autoriai. Jų kova galbūt nėra tokia įspūdinga, bet ne mažiau svarbi. Ikonos, kuriamos ant savotiškų mirties įrankių, kuriais yra šovinių dėžės, tampa gyvenimo pergalės prieš mirtį simboliais. Tai ir yra svarbiausia – optimistinė – šios parodos žinutė: gėris visada laimi. Ko ir linkime parodos autoriams ir visai ukrainiečių tautai – pergalės ir laisvės.“

Apgalvoti sprendimai

Paroda Kaune bus eksponuojama nuo 2024 m. vasario 29 d. iki rugpjūčio 25 d.

Kauno IX forto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas sako, kad pasirinktas terminas nėra atsitiktinis – jis turi simbolinės reikšmės: šiais metais vasario 24  d. sukanka dveji metai nuo Rusijos atviros karinės invazijos į Ukrainą, o kita data, tai 33-osios Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo metinės (1991 m. rugpjūčio 24 d.).

Anot jo, užtikrinant Ukrainos palaikymo veiklos tęstinumą muziejus šių metų rugpjūčio mėnesį planuoja lankytojams dar vieną staigmeną.

Pati eksponavimo erdvė, parinkta parodai, yra unikali ir turi stiprų simbolinį krūvį. V. Petrikėnas pasakoja, jog IX fortas Rusijos imperijos okupacijos laikotarpiu buvo karinės paskirties objektas – Kauno tvirtovės dalis. Vakarų pasienio tvirtovės paskirtis buvo ne tik saugoti imperiją nuo kitų valstybių įsiveržimo, bet ir užtikrinti vidaus organizuoto pilietinio pasipriešinimo apraiškas užgrobtoje teritorijoje.

„Muziejaus ekspozicijos dalis, kurioje pasakojama apie Kauno tvirtovės ginkluotę, panirs į šešėlį ir laikinai užleis vietą parodai apie kovą su šių dienų desperatiškai atgimti bandančia Rusijos imperija. Tai bene geriausia vieta Kaune, o gal ir visoje Lietuvoje, atskleisti prievartos imperijos tęstinumą ir tendenciją istorijai kartotis, jei neišmokstame jos skaudžių pamokų“, – pastebi pašnekovas.

Paroda, jo nuomone, yra prasminga dėl savo misijos informuoti visuomenę, ypač užsienio, apie šalia vykstantį tikrą karą.

„Su tikrais sugriovimais, su tikra prievarta, su tikromis aukomis, su tikru vykdomu genocidu. Tačiau tuo pačiu ši paroda yra apie tikėjimą, kuris neša viltį. Susitelkimas ir viltis yra valstybės stiprybė, kurios aklas žiaurumas neįveiks“, – sako Kauno IX forto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas.

R. Pranskevičiūtės nuotr. 

Nematytos akimirkos

Galime matyti kelias priežastis, kodėl Kauno IX forto muziejus nusprendė savo erdvėse eksponuoti parodą „Ikonos ant šovinių dėžių“.

„Pirmiausia, muziejus stengiasi palaikyti Ukrainą kare prieš agresorę Rusiją visomis priemonėmis, kuriomis tik gali. 2023 m. sausio 13-osios dienos minėjimo renginio metu organizavome „apkasų žvakių“ liejimo dirbtuves, viešiname muziejaus rinkiniuose saugomas vertybes, kurios pasakoja apie lietuvių ir ukrainiečių susitelkimą sovietiniuose lageriuose ar tremtyje, skatiname prisidėti prie lėšų aukojimo įvairių akcijų. Atkreipiame dėmesį, kad Ukrainos pergalės svarbos bendram Europos geopolitiniam saugumui aktualizavimas visuomenėje gali vykti ir pasitelkiant jautrią meno kalbą“, – pasakoja V. Petrikėnas.

Anot jo, Oleksandro Klimenkos ir Sofijos Atlantovos tapybos darbai sakraline tematika ant mūšio lauke pabuvojusių šovinių dėžių fragmentų suteikia galimybę parodos lankytojui išgyventi dvilypius jausmus: gerėtis profesionaliai atlikta tapyba, bet tuo pat metu sunerimti dėl objekto, ant kurio tapoma, brutalios istorijos.

„Grožio ir bjaurumo priešpastatymas viename yra vienas svarbiausių parodos akcentų“, – pastebi pašnekovas.

Paroda Kauno IX forto muziejuje bus eksponuojama su specialiai šiai erdvei sukurta audiovizualine instaliacija, kurią parengė fotografas ir režisierius Sergėjus Orlovas. Niekur neskelbti jo paties fiksuoti dokumentiniai kadrai iš O. Klimenkos kūrybinio proceso užkulisių, sugriautų urbanizuotų vietovių Ukrainoje, šventiko giesmėmis lydimo ikonų tapymo proceso suteikia unikalumo bendram projektui.