- Evelina Kybartaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje pristatoma lietuvių liaudies ir profesionalių autorių medžio ir linoraižinių paroda, kurioje – įspūdingi įvaizdinti pasakojimai apie šventuosius. Tarp eksponatų – ir muziejinė retenybė.
Žanro subtilumai
Raižiniai lietuvių liaudies vaizduojamoje dailėje užima reikšmingą vietą. Tai viena iš labiausiai paplitusių kūrybos sričių, kurios metu pasireiškė savita lietuvių tapybinė nuovoka ir gana platus siužeto traktavimas. Anot Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorės Dainos Kamarauskienės, lietuvių liaudies raižiniai atspindi vaizdu virstantį pasakojimą.
Nuo XVIII a. įvairius bažnyčiose esančius šventųjų paveikslus ir žymesnių Europos menininkų kūrinius raižinių kūrėjai pradėjo iliustruoti grafikos darbais, kuriais puošdavo ne tik savo namų, bet ir bažnyčių interjerus, kapų koplyčias ir skrynių dangčius. Temas medžio raižiniams diktuodavo ne tik to meto paveikslėliai su šventųjų gyvenimo epizodais, bet ir maldaknygėse esančios iliustracijos ir religiniai pasakojimai.
Kūrybinis procesas
Medžio raižinių gamyba – ilgas ir daug darbo reikalaujantis procesas. Jo metu naudojama nešakota ir minkšta topolio arba liepos lenta, dažniausiai taupymo sumetimais net abi jos pusės.
Raižiniui išpjaustyti lenta pirmiausia buvo gerai išlyginama, kad ant jos būtų galima lengvai nupiešti piešinį. Šiam tikslui ji būdavo padengiama plonu kreidos arba vaško sluoksniu. Didesnių formatų atvaizdai būdavo sudaryti iš keleto atskirai spaustų fragmentų, o kompozicijas tekdavo pjaustinėti peiliukais arba kalti kaltukais.
Lietuvių liaudies ir profesionalių autorių darbuose vyrauja primityvios figūros, tuščios vietos užpildomos augalų motyvais arba smulkiomis veiksmo scenomis.
Spausdinimas vykdavo taip pat primityviu rankiniu būdu: lenta būdavo užtepama dažais, o popierius prispaudžiamas voleliu. Popieriaus lakštuose atspaustą vaizdą žmonės kartais spalvindavo dažais.
Spalva lietuvių liaudies medžio raižiniuose buvo svarbus dekoratyvinis elementas. Spalvinimui raižytojai kurdavo specialius trafaretus – storesnio popieriaus lapus su išpjaustytomis skylėmis. Kiekvienai medžio raižinio spalvai pagamintas atskiras trafaretas būdavo uždėtas ant atspausto medžio raižinio, tada jau būdavo galima spalvinti.
Lietuvių liaudies ir profesionalių autorių darbuose vyrauja primityvios figūros, tuščios vietos užpildomos augalų motyvais arba smulkiomis veiksmo scenomis. Kartais gėlės ar veiksmo scenos komponuojamos raižinio pakraščiais ir plastiškai aprėmina pagrindinę figūrą, o tuščia erdvė užpildoma kryželiais ar žvaigždutėmis.
Raižiniuose vaizduojami šventieji neindividualizuojami, dėl to dažnai sunku yra atspėti, kokio amžiaus šventasis vaizduojamas.
Neeilinis eksponatas
XX a., kuriantis nepriklausomai valstybei, šalis sulaukė dėmesio ir užsienyje, tad įvairiose tarptautinėse parodose Paryžiuje, Stokholme, Niujorke lietuviškajam dailei atstovavo būtent tradicinis liaudies menas. menas. "Tuo metu Europoje vyraujant nepaprastam susižavėjimui egzotiškomis ir dar gerai nežinomomis tautomis, savo kukliais liaudies mano eksponatais nustebinome visą Europą", – sakė D.Kamarauskienė.
Minėtos parodos lankytojai gali išvysti vieną rečiausių Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus saugomų eksponatų – Stepo Kuneikos išraižytą liaudies raižinių klišę "Nukryžiuotasis".
Šis medžio lentoje išraižytas kūrinys eksponuotas 1925 m. pavasarį vykusioje II tarptautinėje dekoratyvinio meno parodoje Italijoje, Moncoje. Atsisakyti pasitaikiusios progos parodyti savo kūrinius plačiai auditorijai Lietuvių meno kūrėjų draugija nenorėjo, todėl atstovauti Lietuvai vyko su senuoju liaudies menu.
Iš eksperto lūpų
Spalio 1 d. ir 8 d. 17 val. parodoje "Ir žodis tapo reginiu: vaizdiniai pasakojimai XVIII–XX a. lietuvių medžio ir linoraižiniuose" rengiamos ekskursijos su kuratore menotyrininke Vilma Kilinskiene. Ekskursijos metu bus galima susipažinti su techninėmis raižinių subtilybėmis, pamatyti vienintelę muziejuje saugomą XIX a. medžio raižinio klišę, eksponuojamą drauge su nuo jos atspaustu kūriniu, sužinoti, kaip buvo formuojamas muziejaus liaudies medžio raižinių rinkinys ir koks jis šiandien, kaip liaudiškieji raižiniai darė įtaką profesionaliajai lietuvių grafikai.
Spausdinimas vykdavo taip pat primityviu rankiniu būdu: lenta užtepama dažais, o popierius prispaudžiamas voleliu.
Kas? Paroda "Ir žodis tapo reginiu: vaizdiniai pasakojimai XVIII–XX a. lietuvių medžio ir linoraižiniuose".
Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
Kada? Veikia iki spalio 18 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...
-
Vidinės erdvės choreografiniai tyrinėjimai
Jei jautiesi supratęs save, būsi suprastas ir žiūrovų, sako šiuolaikinio šokio menininkė Ugnė Kavaliauskaitė. Kartu su šokėju, choreografu, pedagogu Pauliumi Prieveliu ji pristato savo debiutinį spektaklį „Sauliaus ir Alex...
-
Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera – „Karalius Lyras“ suaugusiesiems2
Praėjusį savaitgalį Kauno valstybiniame lėlių teatre įvyko ilgai laukta premjera suaugusiesiems „Karalius Lyras“ (režisierė Ewa Piotrovska / Lenkija), kurią palydėjo gausios žiūrovų ovacijos. Pagrindinį personažą – Karalių Ly...
-
Būsenos tarp tikro ir sukurto pasaulio
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ eksponuojama Jovitos Ambrazaitytės kuruojama paroda „Bardo. Trys būsenos“ kviečia žiūrovus žengti į nepažinią erdvę tarp materialaus ir minčių pasaulio, kuriame sus...
-
G. Puccini „Bohema“ – opera apie meilės ilgesį1
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 d. išleidžia antrąją sezono premjerą – Giacomo Puccini operą „Bohema“. ...
-
SEL kultinis posakis „daug garso ir šviesų“ įgis naują prasmę: kai pamačiau sąskaitas – išsižiojau9
Nors surengti pasirodymą arenoje Lietuvos šou versle yra tarsi populiarumo pasitikrinimas ar net mados reikalas, akivaizdu, kad surinkti pilną salę gerbėjų pavyksta toli gražu ne kiekvienam atlikėjui. O publika tampa vis įnoringesnė. Būtent d...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 18–23 d.
Lapkričio 18 d. Vandžiogalos laisvalaikio salė: 18 val. kūrybinės dirbtuvės, kalėdinių žaisliukų gamyba. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 ir 18 val. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi projekto „Adatėlė devy...