Pagarba bičiuliui

Parodos atidarymo renginys pradėtas pagerbiant buvusį tuomečio Kauno Stepo Žuko dailės technikumo (dabar – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas) direktorių, pedagogą, tekstilininką Andrių Valių, neseniai palikusį žemiškąjį pasaulį. A.Valius dar spėjo apsilankyti KMM jubiliejui skirtose ciklo parodose, susitikti su absolventais, pasidalyti savo prisiminimais.

Menų akademijos vadovė, ciklo parodų kuratorė dr. Inga Valentinienė jautriai prisiminė susitikimus ir pokalbius su, kaip ji pavadino, „visų mūsų bičiuliu“ A.Valiumi. F.Jakubauskas pasidalijo atsiminimu iš studijų laikotarpio: „Prisimenu jį tiesų, liekną ir pasitempusį žengiant technikumo koridoriais. Mes, studentai, jo pagarbiai prisibijodavome.“

Pasak F.Jakubausko, tai ne tik paroda. „Apsidžiaugiau sulaukęs kvietimo surengti parodą, kuria, visų pirma, išreiškiu pagarbą šiai meno šventovei ir esu laimingas, kad galėjau čia sugrįžti praėjus daugiau kaip penkiems dešimtmečiams“, – sakė tekstilininkas.

Technikumas nebuvo man tik amato mokykla. Visus meno disciplinų pagrindus, be kurių nieko sukurti neįmanoma, gavau būtent čia.

Stoti į technikumą F.Jakubausko niekas neskatinęs: „Mokytis menų įstojau būdamas keturiolikos metų, nes norėjau būti didelis menininkas.“

„Esu dėkingas dėstytojams A.Kupčikui, Donatui Valatkai, Sigitui Jonui Nenortai, o labiausiai – Filomenai Ušinskaitei, kuri, nors ir buvo mano atžvilgiu griežta, davė man labai daug, – su šiluma menininkas prisimena ne tik dėstytojus, bet ir visą studijų laikotarpį. – Buvome tarsi šeima. Džiaugiamės gyvenimu, kūrėme. Technikumas nebuvo man tik amato mokykla. Visus meno disciplinų pagrindus, be kurių nieko sukurti neįmanoma, gavau būtent čia.“

Ne pirmasis pasirinkimas

Pagrindus F.Jakubauskas įgijo technikume, bet tobulintis nesustojo. Studijas tęsė toliau.

Tekstilė nebuvo pirmasis menininko pasirinkimas. „Baigęs technikumą Vilniaus dailės akademijoje ketinau studijuoti vitražą, tačiau kursas į šią specialybę buvo renkamas tik kas dvejus metus. Nenorėdamas vienų metų praleisti veltui, įstojau į tekstilę galvodamas, kad po metų lengvai perstosiu į vitražo specialybę. Pirmojo kurso pabaigoje dalyvavau konkurse ir išvykau tobulinti gobeleno technikos į Budapešto taikomojo meno akademiją (dabar – Maholy-Nagy dailės ir dizaino universitetas). Taip ir įklimpau“, – savo istoriją prisiminė tekstilininkas.

Įklimpo taip, kad audimas tapo nusiraminimu, tam tikra meditacijos forma, pasinėrimu į save.

Iš šalies žvelgiantiems gali pasirodyti keista – gobelenus kuriantis vyras, bet, peržvelgus istoriją, matyti, kad kurti gobelenus yra vyrų specialybė. „Egipte nuo seniausių laikų gobelenus ausdavo tik vyrai“, – pažymėjo menininkas.

Mintys erdvėje, 2012 m.

Atida detalėms

Parodoje eksponuojami ir naujausi, ir anksčiau kurti gobelenai, kuriuos F.Jakubauskas atrinko labai apgalvotai. „Daugybė minčių užkoduota šiuose gobelenuose, austuose tekstilininko rankomis, ir tai neleidžia žiūrovams, žvelgiant į kūrinius, būti abejingiems. Kiekviename eksponate justi menininko vidinio pasaulio išgyvenimai“, – akcentavo Menų akademijos vadovė, parodos kuratorė dr. I.Valentinienė.

Įkvėpimą kūrybai tekstilininkas atranda beribiame ir įvairialypiame pasaulyje, žmonėse, kuriuos sutinka, mažuose kasdienos dalykuose, gamtos gyvybingume. Menininkas atidus viskam, kas jį supa. Todėl didelio formato F.Jakubausko gobelenuose – daug detalių: geometrinių figūrų, plastiškų formų, vertikalių, įstrižainių, punktyrinių linijų, skirtingų raštų ir spalvų.

Šios detalės kūrinių kompozicijose vaizduojamos taip, lyg būtų sustingdytos autoriaus išjaustą akimirką, kurioje kiekviena forma, įstrižainė, spalva atranda tikslią savo vietą.

Tekstilininko darbai – keliasluoksniai. Pirmajame sluoksnyje – skirtingų kompozicijos detalių abstrakcijos, antrajame šios abstrakcijos įgauna asociatyvias formas, trečiajame formas užpildo naratyvas, kurį jose atranda žiūrovas. Kiekvienas gobelenas tampa jautriu pasakojimu ar atviru menininko ir žiūrovo dialogu.

Ekspozicijoje pristatomi ir trys filmai, F.Jakubausko biografijos, kūrybos temomis, žiūrovai turi unikalią galimybę pamatyti visų menininko sukurtų gobelenų, kurių yra daugiau nei 200, fotografijas.

Naktys juodos-naktys žalios, 2002 m.

Atsidavimas kūrybai

Tekstilininko atsidavimas kūrybai įvertintas ne tik respublikiniu mastu – F.Jakubauskas yra apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, bet ir pasauliniu – menininkas yra pelnęs aukščiausius apdovanojimus tekstilės meno bienalėse, vykusiose JAV, Kinijoje, Korėjoje, Vengrijoje, Estijoje ir kitose šalyse, jo kūrinių yra įsigijęs Pasaulio bankas Vašingtone, Šaržos meno muziejus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Vilniuje, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus Kaune, savo meno kolekcijose gobelenus saugo Danijos karalienė ir kiti privatūs asmenys.

„Esu sukūręs kūrinių Valstybiniam jaunimo teatrui, Visagino atominei elektrinei. Maskvos užsakymu teko kurti tris net 20 kv. m gobelenus“, – vardijo F.Jakubauskas.

Pripažintas ir įvertintas menininkas sako, kad tobulėjimui ribų nėra. „Yra toks pasakojimas apie kinų dailininką, kuris visą gyvenimą piešė žvirblį ir sakė, kad pieš jį tol, kol šis pakils ir nuskris. Tokia yra ir mano filosofija, skatinanti nesustoti tobulinti lietuviškos tradicinės ruoželio audimo technikos“, – pabrėžė tekstilininkas.

Kas? Paroda „Miestui ir pelėdoms“.

Kur? Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje.

Kada? Veikia iki lapkričio 8 d.