Tarp gražiausių operų arijų orkestras grojo visų žinomų operų uvertiūras ir intermezzo. Programos kompozitorių pavardės – Vincenzo Bellini, Antonínas Leopoldas Dvořákas, Georges Bizet, Francesco Cilea, Pietro Mascagni, Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini – sugundytų bet kurį operos mėgėją.

S. Costello ir G. Bukinė

Išskirtinio – švelnaus, galingo, lankstaus, įvairiaspalvio balso ir net koncertinėje scenoje įtaigios vaidybos S. Costello neabejotinai laikomas vienu geriausių pasaulio tenorų. 2007 m. debiutavęs Niujorko Metropoliteno operoje, po dvejų metų laimėjo prestižinį Richardo Tuckerio apdovanojimą ir nuo tada koncertuoja garsiausiuose pasaulio teatruose ir festivaliuose.

Kauno filharmonijoje jis atliko tenoro repertuaro perlus – Don Chosė (G. Bizet „Karmen“), Rodolfo (G. Puccini „Bohema“), Kavaradosio (G. Puccini „Toska“), Kalafo (G. Puccini „Turandot“) arijas, taip tarsi leisdamas žvilgtelėti į savo operinį sezoną „The Metropolitan Opera“, „Oklahoma City Philharmonic“, „Verizon Hall“, „Vail Valley Music Festival“. Ar reikia sakyti, kiek meilės ir tikrumo buvo kiekvienoje jo išdainuotoje natoje? Jeigu man reikėtų rinktis vienintelę ariją, tai būtų Kalafo „Nessum dorma“, pilna tikėjimo ir vilties.

Organizatorių nuotr.

Charizmatiškoji G. Bukinė tikrai buvo lygiavertė S. Costello scenos partnerė. Nuo 2020 m. Kauno valstybinio muzikinio teatro ir nuo 2023 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė yra Auksinio scenos kryžiaus nominantė, „Fortūnos“ laimėtoja, 2023 m. tarptautinio Klaudios Taev (Estija) jaunųjų dainininkų konkurso pirmos vietos laimėtoja, kartu pelniusi publikos simpatijų prizą. Koncerte ji atliko gražiausias soprano arijas – Undinės (A. Dvořákas „Undinė“), Mimi (G. Puccini „Bohema“), Violetos (G. Verdi „Traviata“), Toskos („Toska“), Adrianos (F. Cilea „Adriana Lekuvrer“). Šiais kūriniais ji tarsi leido pažvelgti į savo triumfą Klaudios Taev konkurse, kuriame atliko Adrianos, Violetos ir Toskos arijas! Kokia jis buvo nuostabi – kenčianti, mylinti, tikra, o klausantis jos Undinės arijos „Mesicku na nebi hlubokem“ iš „Undinės“ tiesiog gniaužė kvapą.

Be abejo, S. Costello ir G. Bukinės duetai buvo tikras operos meno triumfas: Mimi ir Rodolfo iš operos „Bohema“, Violeta ir Alfredas iš „Traviatos“. Šis koncertas – ne pirmas S. Costello, C. Orbeliano ir KMSO bendradarbiavimas. 2018 m. jų įrašyta kompaktinė plokštelė „A Te, o Cara“ buvo nominuota „Grammy“ apdovanojimams. Taip pat svarbu paminėti, kad balandžio 19 d. S. Costello dainuos Gala koncerte „Rebuild Ukraine“ Berlyne.

Organizatorių nuotr.

Koncerto programos grožis

Tiesiog privalau paminėti koncerto programos grakštumą ir pusiausvyrą. Pirmoji dalis prasidėjo V. Bellini operos „Norma“ uvertiūra, žadančia nepasiekiamos meilės istorijų. Solistai publikai prisistatė lyriškai – G. Bukinė Undinės arija, o S. Costello – Don Chosė. Operos „Karmen“ nuotaiką pratęsė jos uvertiūra, kurią grodamas orkestras akivaizdžiai mėgavosi, kaip, beje, ir publika. G. Bukinė sužibėjo Adrianos arija, meilės istorijas tęsė S. Costello – Rodolfas, pirma koncerto dalis baigėsi Mimi ir Rodolfo duetu.

Antrą dalį orkestras pradėjo užsimiršti leidusia operos „Traviata“ uvertiūra, tuomet – Violetos arija, Violetos ir Alfredo duetas, kuriuos fantastiškai, išnaudodami Kauno filharmonijos erdves ir gėrėdamiesi kiekviena partnerio atliekama fraze, dainavo solistai. Pakilią atmosferą papildė gyvenimą keičiantis „Intermezzo“ iš P. Mascagni operos „Kaimo garbė“. Koncertą tęsė meilę ir gyvenimą šlovinančios puikiosios Kavaradosio ir Toskos arijos, koncerto programą baigė neprilygstamoji Kalafo arija.

Bisui solistai pasirinko koncerto atmosferą pratęsiančias arijas. G. Bukinė tiesiog žėrėjo Sylvos Varesku arija iš Imre’ės Kálmano operetės „Čardašo karalienė“, o S. Costello širdis virpino Nicholas Brodszky (muzika) ir Sammy Cahno (žodžiai) daina „Be My Love“ iš filmo „Naujojo Orleano tostas“, sukurta garsiajam Mario Lanzai.

Organizatorių nuotr.

Atmosfera

Meilės ir džiaugsmo nuotaikos buvo persmelktas visas vakaras. Buvo akivaizdu, kaip juo ir muzika mėgaujasi solistai ir C. Orbeliano diriguojamas orkestras, tą vakarą žėrėjęs kiekviena fraze ir nata. Tai buvo tikrai nepamirštamas vakaras. Mėgstamos arijos, duetai, uvertiūros, „Intermezzo“ – muzika, kurią mintinai žino operos mėgėjai, tad tai visuomet yra iššūkis atlikėjams.

Klausytis tos muzikos – kaip dar ir dar kartą atsiversti mėgstamą knygą ir, puikiai žinant pasakojimo liniją, mėgautis kiekvienu sakiniu. Dainuoti tokias arijas – vadinasi, būti autentiškam, nepanašiam į nieką, savimi ir tuo herojumi, mylėti, kentėti ir mirti tarsi gyvenime, ne teatre, o scenoje. Orkestrui operų fragmentai yra ne mažesnis iššūkis, ypač tokioje koncerto programoje, kur vienas kūrinys papildo kitą. Tai ne tik puiki muzika, bet ir meilės ir mirties istorija, vykstanti čia ir dabar.

Tad ar galėjo būti geriau? Nebent smulkmenėle. Iš esmės itališkoje – V. Bellini, F. Cilea, G. Puccini, G. Verdi, P. Mascagni, G. Puccini programoje buvo vos truputis likusios Europos – A. Dvořákas, G. Bizet. Laiko požiūriu mes klausėmės muzikos, sukurtos Europoje 100 metų laikotarpiu, – nuo 1831 iki 1926 m. Bisui G. Bukinė liko tame laike ir Europoje, o S. Costello publikai padovanojo gabalėlį Amerikos ir XX a. vidurio. Tad jeigu ir būčiau norėjusi daugiau – tai būtų trupinėlis Lietuvos. Tegu ir itališkos, pavyzdžiui Amilcare Ponchielli, sukūręs operą „Lietuviai“.