Aistros dėl aplinkkelio: kada prasidės darbai?

Amalių bendruomenė jau ne vienus metus klausosi pažadų dėl pietrytinio aplinkkelio, tačiau realūs darbai neprasideda. Valdininkai tikina, kad viską stabdo "Lietuvos geležinkeliai".

Pabodo laukti

Amalių bendruomenė nekantriai laukia, kol bus pradėtas tiesti pažadėtasis pietrytinis aplinkkelis. Pagal projektą naujas kelias turi sujungti Garliavą ir magistralę Vilnius–Kaunas. Numatyta visus aplinkkelio statybos darbus suskirstyti į keturis etapus.

Numatomą aplinkkelį sudaro jau esanti Ateities plento atkarpa nuo magistralės iki sankryžos su Palemono gatve. Nuo šios vietos turėtų būti tiesiamas naujas kelias, kuris keliaus per brūzgynus ir pasiekęs geležinkelį išnirs prie Kauno hidroelektrinės. Kitais etapais numatoma tiesti atkarpą, kuri apims tik po rekonstrukcijos atidarytą Jiesios tiltą ir pasieks "Via Baltica" kelią.

Pirmoji dviejų eismo juostų atkarpa ir aplinkkelio tiesimas Petrašiūnuose labiausiai jaudina Amalių bendruomenę. Jos atstovai tikino, kad viešojoje erdvėje nesulaukia naujų žinių, kada pagaliau prasidės aplinkkelio statybos ir išlaisvins juos iš didelių automobilių spūsčių, keliamų dulkių ir triukšmo.

Su kaimynais juokaujame, kad galime aplinkkelio ir nesulaukti, nes visi tik žada, bet mes toliau dūstame.

"Labai dideli automobilių srautai važiuoja Ateities plentu, kerta Amalių sankryžą. Jei dar traukinys sustabdo automobilių eismą, akyse matai, kaip eilė nutįsta. Pirmą kartą apie šį aplinkkelį buvo pradėta kalbėti gal prieš kokius 40 metų, todėl numatytame ruože neišdalyti žemės sklypai, tačiau niekas niekaip nepradeda statyti to kelio", – stebėjosi Amalių seniūnaitis Pranas Grebliauskas.

"Atrodo, kad viskas sustojo, jokios informacijos nėra. Nežinome, ar yra pinigai, ar nepasikeitė planai, kada iš viso numatyta pradėti darbus. Su kaimynais juokaujame, kad galime aplinkkelio ir nesulaukti, nes visi tik žada, bet mes toliau dūstame", – pasakojo Amalių bendruomenės "Amalė" pirmininkas Antanas Visockas.

Garsiau kalbėti apie pietrytinį miesto aplinkkelį Kauno valdžia pradėjo kalbėti dar 2014 m. Tąkart visuomenei pristatyti aiškesni jo kontūrai, pradėta išpirkti sklypus, kurie trukdo reikšmingam keliui atsirasti.

Po metų buvo pristatyta, kad Amalių pervažoje automobiliams stoviniuoti nereikės, nes naujoji požeminė pervaža projektuojama maždaug už pusės kilometro nuo esamos, Kauno marių kryptimi. Tuomet svarstyta, kad šios pervažos įrengimo darbai turėtų prasidėti ne vėliau nei 2016-aisiais, tačiau iki šiol jokių apčiuopiamų darbų nematyti: vairuotojai vis dar rikiuojasi senojoje Amalių pervažoje ir gaišta laiką ilgose spūstyse.

(Antanas Visockas (kairėje) ir Pranas Grebliauskas. Elijaus Kniežausko nuotr.)

Miestas pasiruošęs

Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius sutiko bendruomenės atstovams atsakyti į rūpimus klausimus. Specialistas tikino, kad darbai nestovi vietoje, tačiau dabar vykstantys procesai nematomi kauniečiams.

"Šie objektai gan sudėtingi, nes susiję ir su Vyriausybės pozicija. Yra planai, tačiau praėjus metams, jie perstumdomi. Pietrytinis aplinkkelio, apimančio nuo Garliavos iki A1 magistralės, detalusis planas jau yra patvirtintas. Vyriausybė buvo prigrasinusi, kad nebūtų taip, kaip nutiko Marijampolėje, kai "Via Baltica" pastatė, padarė tunelius, tačiau privažiavimo kelių dar kelerius metus negalėjo padaryti, nes nebuvo išpirktos žemės. Mes žiūrime, kad pas mus visur būtų padaryti tie privažiavimų keliai", – atliktus darbus vardijo specialistas.

Pasak V.Abramavičiaus, šiuo metu yra pasirašytos dvi sutartys su rangovais. Su bendrove "Autokausta" pasirašyta sutartis dėl Chemijos ir R.Kalantos gatvių sutvarkymo. Antroji sutartis dėl pėsčiųjų tunelio per Amalių pervažą statybų pasirašyta su bendrovė "Hidrostatyba". Kai europiniais pinigais bus įrengtas tunelis, ši bendrovė paties asfaltą, įrengs apšvietimą, paklos trinkeles ir atliks kitus darbus.

"Šiemet jiems skirta 200 tūkst. eurų. Dabar jau kertami medžiai, ruošiama aplinka, klojami pagrindai bei tvarkomos komunikacijos. Pasiruošime taip, kad kai "Lietuvos geležinkeliai" stabdys eismą, mes viską galėtumėme užbaigti per porą mėnesių. Asfaltą nuo senosios Amalių pervažos iki aplinkkelio tiesime tada, kai bus viskas įrengta, nes dabar nėra prasmės to daryti. Šie keliukai palei bėgius bus daugiau vietinės reikšmės, nes didysis automobilių srautas jau keliaus nauju aplinkkeliu", – aiškino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Planuojami terminai

Jis informavo, kad jau paskelbtas ir dar vienas konkursas sutvarkyti Palemono ir Marių gatves. Į šią atkarpą įeina ir Palemone esančios geležinkelio pervažos naikinimo darbai.

Pagal pirminį pietrytinio aplinkkelio projektą buvo numatyta, kad ties Kauno HE galėtų atsirasti dar vienas tiltas, kuris vestų tiesiai iki magistralinio A1 kelio, tačiau kol kas ši idėja paliekama atokiau. V.Abramavičius tikino, kad pradžioje visas automobilių srautas keliaus per dabartinį elektrinės tiltą, o vėliau galbūt atsiras ir nauja estakada.

"Derinomės su "Lietuvos energija", net siūlėme padaryti konstrukcijų ekspertizę, kad būtų įvertinta papildoma tilto apkrova, vibracijos, tačiau aiškaus noro jie neišreiškė, tad ir negaliu pasakyti ar papildomas tiltas bus", – kalbėjo specialistas.

Statybos valdymo skyriaus vedėjas sakė, kad kitais metais turėtų būti parengtas pietrytinio aplinkkelio atkarpos nuo Kauno HE iki Palemono techninis projektas, paskelbtas konkursas, 2019 m. turėtų prasidėti aplinkkelio statybų darbai, o 2020-aisiais šis objektas jau turėtų būti baigtas. Pietrytinio aplinkkelio statybas turėtų finansuoti ir Kelių direkcija, ir pats miestas.

(Tomo Raginos nuotr.)

Naujas konkursas

Maždaug prieš mėnesį valstybės valdomi "Lietuvos geležinkeliai" iš naujo paskelbė "Rail Baltica" ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas statybos rangovo konkursą, kurį anksčiau nutraukė dėl pasiūlytų per didelių kainų. Tikimasi, kad naujame konkurse dalyvaus daugiau rangovų, o konkurencija sumažins kainas.

Bėda ta, kad kol "Lietuvos geležinkeliai" nesustabdė traukinių eismo nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono ir nenuėmė senų bėgių, niekas neleidžia statyti tunelio.

"Paskelbę technines specifikacijas tikimės, kad pavyks rasti optimalų sprendimą, galbūt tiekėjai pasiūlys kitas medžiagas. Tačiau planuojame, kad maksimali darbų kaina neturėtų keistis", – BNS sakė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Domas Jurevičius.

"Kadangi jiems visi pasiūlymai buvo per brangūs, jie konkursą nutraukė, tačiau Vyriausybė vis tiek skyrė pinigų, mūsų objektams, kurie susiję su "Rail Baltica", statyboms. Bėda ta, kad kol "Lietuvos geležinkeliai" nesustabdė traukinių eismo nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono ir nenuėmė senų bėgių, niekas neleidžia statyti tunelio. Mūsų rangovai turės laukti, kol prasidės "Rail Baltica" darbai. Kol kas jie atsilieka nuo mūsų", – nuomonę išsakė V.Abramavičius.

Anksčiau skelbtame šio ruožo statybos konkurse mažiausią (58,652 mln. eurų) kainą pasiūlė "Panevėžio kelių" ir "Šiaulių plento" konsorciumas, nors geležinkeliai šiems darbams planavo išleisti 38 mln. eurų.

Milijoninės investicijos

"Rail Baltica" atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno atidaryta 2015 m., tačiau kitas etapas užstrigo. Tiek naujos Amalių pervažos, tiek viso pietrytinio aplinkkelio statybų darbai susiję su europinės geležinkelio vėžės antruoju etapu, kuris driekiasi nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Aplinkkeliui įrengti miestas jau pradėjo ruoštis. Sutvarkytas Marijampolės plente esantis Jiesios tiltas, taip pat sutvirtintos Kauno HE tilto atramos, tad statant "Rail Baltica" sunkvežimiams nereikės belstis per judrias miesto gatves.

Šiuo metu su bendrove "Autokausta" pasirašyta sutartis dėl Chemijos ir R.Kalantos gatvių atnaujinimo, įrengiant sankirtą su Pietrytiniu aplinkkeliu ir "Rail Baltica" trasa. Šiai atkarpai bus skirta 2,9 mln. eurų. Su rangovais taip pat jau sudaryta 1,1 mln. vertės sutartis dėl pėsčiųjų tunelio su dviračių takais po "Rail Baltica" trasa įrengimo.

Anksčiau buvo skelbta, kad Marių ir Palemono gatvėse įrengiant sankirtą su europine geležinkelio trasa bus skirta 7 mln. eurų, numatyta Ateities plento tęsiniui nuo Palemono iki T.Masiulio gatvės tvarkyti – 5,7 mln. eurų.

Teritorijose, per kurias eis geležinkelio trasa, bus pagerintos sąlygos tranzitiniam transportui nuo Kauno HE iki automagistralės Vilnius–Klaipėda, sumažinant jo srautus K.Baršausko, Chemijos, R.Kalantos ir T.Masiulio gatvėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Amaliu gyventojas

Amaliu gyventojas portretas
Apie šį aplinkelį galvota ir rašyta dar tarybiniais 1987 metais. Yra visi KD straipsniai pas mane sudėti. Kauno Diena 2000 liepos 13 (Nr 154) parašyta "netrukus, pastačius pietrytinį aplinkelį" :-) ... o kiek dar buvo tokių straipsnių 2013, 2015.... Kas Amaliuos gyvenam - žinom, sekam ... Truks apie 35 metus nuo idėjos iki realijų.. Bet kitaip nebūna. Jei ne ES - būtų išvis nieko nesigavę manau ... Ačiū Dievui, kad 1991-ais išsivadavom iš rusų okupacijos - tai ir eina viskas geryn.

*/*

*/* portretas
Labai daug dar reikia. Bet džiugu, kad Kaune vyksta pokyčiai.

Lukaa

Lukaa portretas
Jau tik 2020 m... O kada prasidės staybos viaduko nuo Kalvarijos gatvės į Vakarinį apvažiavimą? Kai prikepė aleksote parduotuvių su šviesoforais būtinai reikia atgaivinti šitą projektą ir kuo greičiau.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių