Per du dešimtmečius neįveikta Krikščioniškųjų gimdymo namų priestato statyba – galvos skausmas dabartiniams jų vadovams. 2014-ųjų vasarį iš pareigų atleisto buvusio vyr. gydytojo K.Stankaro veiklą tiria teisėsauga.

Ketveri gimdymo namai

Greit bus 20 metų, kai Kaune, Miško g., statomas priestatas prie Krikščioniškųjų gimdymo namų. Nėra ko stebėtis, kad per tą laikotarpį statybos kaina nuo penkių milijonų litų išaugo iki 22 milijonų litų, arba beveik šešių su puse milijono eurų.

Darbų pabaigos dar nematyti. Respublikinės Kauno ligoninės, kuriai priklauso Krikščioniškieji gimdymo namai, vadovai viliasi, kad statyba bus baigta per dvejus metus.
Ar reikia Kaunui daugiau ir didesnių gimdymo namų, nei mieste yra dabar, – retorinis klausimas. Jaunų žmonių emigracijai nesiliaujant, Lietuvos gyventojams senstant gimstamumas nedidėja.

Prieš aštuoniolika metų, 1996-aisiais, kai buvo pradėta Krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstrukcija, Kaune veikė ir iki šiol tebeveikia dar trys gydymo įstaigos, kuriose pasitinkami į pasaulį ateinantys naujagimiai, sekama jų mamų sveikata, gydomos sergančios moterys. Tai Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, jos filialas – P.Mažylio gimdymo namai ir Krikščioniškieji gimdymo namai.

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Linas Vitkus pritaria nuomonei, kad tiek daug gimdymo namų mūsų mieste nereikia, o pertekliui mažinti turi racionalių pasiūlymų ir numatomų sprendimų.

Buvo padaryta pažeidimų

Krikščioniškųjų gimdymo namų ištakos – 1926 m. Miško g. atidaryta Moterų ligoninė. Jos priestato pamatai pakloti prieš dvylika metų, nugriovus čia buvusį menkavertį medinį pastatą.

Jo vietoje 1997-aisiais pradėjo kilti baltų plytų keturaukštis mūras. Jame – beveik 2 tūkst. kv. m ploto. Tuomet šio projekto sąmatinė vertė tebuvo 5 mln. 230 tūkst. litų, numatyta darbų trukmė – treji metai. Per tiek laiko beveik nieko nebuvo padaryta, iki šiol ši suma išaugo daugiau nei keturis kartus.

Pagal praėjusių metų liepos mėnesį Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatus statybai, kuri vadinama Krikščioniškųjų gimdymo namų pastatų rekonstravimo ir įrangos atnaujinimo investicijų projektu, panaudota 3 mln. 754 tūkst. 493 eurų (12 mln. 953 tūkst. litų). Tai sudaro šiek tiek daugiau nei pusę, 59 proc., bendros projekto vertės. Ar pakaks likusių 2,6 mln. eurų (9 mln. litų)?

Taip ilgai užsitęsusi statyba daug kam kėlė įtarimų, buvo nustatyta pažeidimų. Ją ne kartą auditavo Valstybės kontrolė, Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
"Nustatyta, kad dalis darbų Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų tuomečio vyr. gydytojo prašymais buvo vykdoma ne pagal patvirtintą projektą ir nustatyta tvarka to neįteisinus", – rašoma Valstybės kontrolės 2002 m. dokumentuose.

Taip pat nustatyta neatliktų darbų prirašymų. Kauno krikščioniškiesiems gimdymo namas tuo metu vadovavo gydytojo akušerio diplomą turintis Kęstutis Stankaras.

Valstybės kontrolė nustatė

Kauno apskrities viršininko administracijai 1999 m. perėmus į savo balansą rekonstruojamus Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų Naujagimių skyriaus pastatus, užsakovo funkcijų vykdytoju paskirtas Kauno savivaldybės Statybos skyrius. Tačiau ir tuomet niekas nepasirūpino, kad rekonstrukcija būtų tęsiama laikantis teisės aktų reikalavimų.
"Rekonstrukcijos darbai 1999–2000 m. buvo tęsiami neperrašius statybos rangos sutarties, o kai kurie darbai ir toliau buvo vykdomi, aktuojami ir už juos apmokama nesilaikant patvirtintame projekte priimtų sprendimų", – rašoma Valstybės kontrolės rašte.

Projektas buvo koreguojamas didinant rekonstruojamų pastatų tūrius ir plotus, neparengus pagrindimo. Viršyti kai kurie maksimalūs leistini statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai. Taip rekonstruojamų pastatų tūriai ir bendras plotas padidėjo 15 proc., o bendra kaina – 2 mln. 29 tūkst. eurų (7 mln. litų), arba pustrečio karto.

Kaip eikvotos lėšos

Maždaug 600 kv. m ploto priestatas vidiniame gimdymo namų kieme buvo baigtas prieš šešerius metus. Jame įrengta moderni katilinė, virtuvė, dienos stacionaras besilaukiančioms moterims ir salė, kurioje veikia Motinystės centras.

Senajam 840 kv. m ploto pastatui seniai reikia remonto. Palatos ankštos ir nejaukios.

Reanimacija šiuose gimdymo namuose – tik butaforinė. Kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlyje įspraustos dvi lovos ir keli aparatai, apdengti paklodėmis. Tai dar prieš ketverius metus konstatvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, surengę išvažiuojamąjį posėdį į Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus.

Tuometis jų vadovas K.Stankaras tada aiškino, kad keitėsi higienos normos, todėl teko kelis kartus keisti projektą, o tai stabdė darbus. Už naujojo priestato projektavimo darbus 1998 m. sumokėta beveik 200 tūkst. litų, o daugkartinis projekto koregavimas pareikalavo beveik tiek – daugiau kaip 150 tūkst. litų.

Tuomet Seimo Sveikatos reikalų komitetas Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė kartu su Kauno apskrities ir miesto vadovais apsvarstyti, ar verta tęsti Krikščioniškųjų gimdymo namų statybos ir rekonstravimo darbus.

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius L.Vitkus sako, kad iki pabaigos liko ne tiek jau daug, o viską nugriauti taip pat kainuos.

"Statybai baigti reikės šiek tiek daugiau kaip pustrečio milijono eurų. Mes atskiriame statybai reikalingą sumą nuo lėšų, reikalingų aplinkai sutvarkyti ir aparatūrai įsigyti. Pastarosioms išlaidoms lėšų ketiname gauti iš Kelių rezervo ir Šveicarijos investicinių fondų", – šiandien apskaičiavimus pateikia amžiaus statybą paveldėjęs docentas L.Vitkus.

Siekė išskirtinės prabangos

Patikslintą Krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstravimo ir įrangos atnaujinimo investicijų projektą Respublikinė Kauno ligoninė parengė 2013-ųjų gegužę. Iki to laiko, Valstybės kontrolės duomenimis, visos statybai skirtos lėšos buvo panaudotos vos penkerius metus – nuo 1996-ųjų.

Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą per Valstybės kontrolės atliktą Krikščioniškųjų gimdymo namų auditą nustatyta, kad 2013 m., kai gimdymo namams dar vadovavo K.Stankaras, šiam projektui vykdyti skirta 1 mln. litų, bet lėšos buvo perskirstytos kitiems projektams.

Valstybės kontrolieriai taip pat nustatė, kad buvo numatyta įrengti komfortiškas palatas, baseiną, individualias gimdyklas ir kambarius gimdyvėms mansardiniame aukšte.
"Taigi numatoma 1 kv. m rekonstrukcijos kaina su įranga sudarytų 10,5 tūkst. litų, be įrangos – daugiau kaip 8,0 tūkst. litų", – šią vasarą konstatavo Valstybės kontrolė.
Tokių išskirtinių sąlygų sukūrimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigai teikti išskirtines brangiai apmokamas paslaugas pacientams ir gauti didesnes pajamas, todėl valstybės kontrolieriai išreiškė abejonę, ar tokiam projektui finansuoti turi būti teikiamas prioritetas.

"Valstybės biudžeto ištekliai yra riboti, todėl juos skirstant reikia atsižvelgti į projektų svarbą ir neatidėliotiną jų vykdymą, pavyzdžiui, būtina rekonstruoti avarinės būklės pastatus", – pabrėžiama Valstybės kontrolės išvadose.

Ikiteisminis tyrimas tebevyksta

Projekto vykdymą vertino ir Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyrius.

"Ministerija, priėmusi sprendimą finansuoti Krikščioniškųjų gimdymo namų investicinio projekto vykdymą, kurio metu sukuriamos išskirtinės sąlygos – įrengiamos individualios palatos, kambariai, baseinas, perkami prabangūs baldai, dvigulės lovos, virtuvėlės su buitine įranga, neužtikrino Biudžeto sandaros įstatymo nustatytos asignavimų valdytojo pareigos – užtikrinti asignavimų naudojimo ekonomiškumą", – prie tokios išvados priėjo valstybės kontrolieriai.

Jie pastebėjo, kad įgyvendinus Krikščioniškųjų gimdymo namų projektą būtų sudaromos sąlygos teikti išskirtines brangiai apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas ir gauti didesnes pajamas. Ar ne to siekė buvęs šių gimdymo namų vadovas K.Stankaras?

Kitas klausimas – kaip tai gali būti leistina neturtingoje teisinėje valstybėje? Ilgus metus Krikščioniškiesiems gimdymo namams vadovavusio ir praėjusių metų vasarį iš pareigų atleisto K.Stankaro veikla susidomėjo teisėsauga. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-ųjų gegužės mėnesį. Jis tebevyksta, o K.Stankaras rašo skundus.

Turi puikių idėjų

Baigus Krikščioniškųjų gimdymo namų priestato statybą, Respublikinės Kauno ligoninės vadovas L.Vitkus ketina perkelti į Miško g. Ginekologijos skyrių, kuris dabar yra Trakų g.

"Atsiras galimybė svarstymams, ką daryti ten. Turime idėjų Trakų g. įrengti senjorų dienos centrą – tokio Kaune dar nėra", – puikiais sumanymais dalijasi ligoninės vadovas L.Vitkus.

Jis pripažįsta, kad 100 metų senumo pastate tebeveikiantis gimdymo skyrius reikalauja renovacijos, todėl jis bus perkeltas į naujas patalpas. Vienareikšmiškai vertina taip ilgai užtrukusią statybą: tai labai negerai, sako.

"Anksčiau moterys gimdydavo bulvių lauke, dabar – statybose. Vyrams turėtų būti gėda, – vaizdingai palygino docentas L.Vitkus ir pridūrė, kad per tiek statybos metų pasikeitė ne tik kainos, bet ir technologijos.

Jo nuomone, Kaunui pakanka trejų gimdymo namų. Klinikos yra trečiojo, aukščiausiojo, lygio ligoninė, kurioje priimami komplikuoti gimdymai, gimdyvėms reikalinga daugiaprofilinės medicinos pagalba. Antrojo lygio gimdymo namų tokiam miestui kaip Kaunas reikia dvejų, kad būtų garantuota medicinos pagalba ekstremalių situacijų atveju.

Ar reikia dvejų gimdymo namų vienai ligoninei, ką turi Kauno klinikinė?

"Kauno dienos" šaltinių teigimu, Josvainių g. svarstoma statyti priestatą ten numatomoms ortopedijos ir traumatologijos paslaugoms teikti, nors didžiulis Akušerijos ir ginekologijos korpusas yra pustuštis. Ar toks sumanymas nepakartos Krikščioniškųjų gimdymo namų amžiaus statybos istorijos, kai beprasmiškai švaistomos valstybės biudžeto lėšos, kurių taip trūksta sveikatos apsaugos sistemai?