Gyvena Kaune, o į Seimą turi rinkti rajono kandidatą

Po pirmojo Seimo rinkimų turo dalis kauniečių liko nusivylę. Nors gyvena Aleksote, šiuose rinkimuose jie priskirti Garliavos apygardai, tad į Seimą turi deleguoti Kauno rajono kandidatą.

Pakeistos apygardos

Į „Kauno dieną“ kreipėsi Aleksoto gyventojas Vytas, pasipiktinęs, kad Seime neturės politiko, kuris galėtų atstovauti kauniečių interesams. Mat vyras gyvena mieste, tačiau, pakeitus apygardų ribas, jis priskirtas Garliavai, tad ir kandidatas jau atstovaus Kauno rajonui, o ne Kaunui.

Pirmame Seimo rinkimų ture dalis Aleksoto, tiksliau Kazliškių, gyventojų liko nustebę, kai atvykę balsuoti sužinojo, kad jų apylinkė priskirta ne Aleksoto-Vilijampolės apygardai, o Garliavos. „Nesuprantame kodėl taip padaryta. Apie tai nebuvo aiškiai pranešta“, – stebėjosi Vytas.

Kaip bus atstovaujama?

Vyras kėlė klausimą, kaip tokiais atvejais rinkėjai bus atstovaujami Seime. Pasak kauniečio, jei jie faktiškai gyvena mieste, turėtų rinkti būtent tuos politikus, kurie kandidatuoja Kaune, o ne kitoje savivaldybėje.

„Kadangi tik atvykę balsuoti sužinojome, kad pakeistos apygardų ribos ir mes jau priskirti prie Garliavos, mums teko paskubomis rinktis iš kandidatų, kuriais nesidomėjome. Komisijos nariai užsiminė, kad mūsų apylinkėje buvo daug tokių suklaidintų rinkėjų, o apygardų ribos pakeistos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu.

Būtų įdomu sužinoti, kokiu pagrindu buvo pakeistos ribos ir Kazliškių gyventojai priversti balsuoti už Kauno rajono kandidatą. Keista, kad dalis Kauno miesto gyventojų turi rinkti rajono politikus“, – pasipiktinimo neslėpė Vytas.

Ribos: apygardų ribos braižomos pagal gyventojų skaičių, todėl rinkėjai iš anksto raginami pasitikrinti, kuriai apygardai jie priskirti. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kodėl keičiamos ribos?

VRK atstovė Indrė Ramanavičienė „Kauno dienai“ nurodė, kad Seimo rinkimų apygardų ribos buvo sudarytos 2023 m. lapkričio 30 d.

Ji aiškino, kad apygardų ribų nustatymui Rinkimų kodekse taikomi reikalavimai: reikalingas rinkėjų skaičius konkrečioje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymas į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinis teritorinis padalijimas.

„Seimo rinkimų apygardų sudarymo metu vidutinis rinkėjų skaičius vienoje rinkimų apygardoje siekė apie 34 tūkst. rinkėjų. Pagal Rinkimų kodekse nustatytas normas, nustatant rinkimų apygardų ribas yra leistinas keleto tūkstančių rinkėjų nuokrypis. Sudarant 2024 m. Seimo rinkimų apygardas vienoje vienmandatėje apygardoje rinkėjų skaičius galėjo svyruoti nuo beveik 30,8 tūkst. iki 37,6 tūkst. rinkėjų“, – dėstė VRK atstovė.

Remiantis iš Lietuvos gyventojų registro gautais duomenimis, rinkėjų skaičiaus pokytį VRK kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotyros katedros akademine bendruomene stebi kiekvienų metų rudenį, net kai nevyksta rinkimai.

„Toks stebėjimas padeda prognozuoti, kurios rinkimų apygardos per Seimo rinkimus bus per didelės, o kurios – per mažos, kad būtų išlaikyta panašaus rinkėjų skaičiaus proporcija kiekvienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Pastarųjų metų analizės rodo, kad gyventojų gausėja didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose, o kai kuriuose regionuose stipriai mažėja. Todėl tam, kad būtų išlaikyta proporcija ir vienmandatėse apygardose Seimo narius rinktų panašus skaičius rinkėjų, rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami“, – kodėl kartais tenka koreguoti apygardų ribas, aiškino I. Ramanavičienė.

Teko paskubomis rinktis iš kandidatų, kuriais nesidomėjome.

Pokyčiai Kaune

Kaip sakė VRK, šiuose Seimo rinkimuose braižant Kauno mieste ir rajone esančių rinkimų apygardų ribas, buvo nustatyta, kad Aleksoto-Vilijampolės vienmandatė rinkimų apygarda yra per didelė.

Dėl geografinių priežasčių ir siekio išspręsti perpildytų Kauno miesto rinkimų apygardų problemą buvo priimtas sprendimas ją sumažinti atskiriant Kazliškių rinkimų apylinkę ir prijungiant ją prie Garliavos, o Tirkiliškių ir Veiverių rinkimų apylinkes prijungiant prie Panemunės apygardos.

„Suprantame rinkėjų susirūpinimą dėl pasikeitusios jų rinkimų apygardos, tačiau sparčiai augant miestams ir priemiesčiams didėja ir rinkėjų skaičius, dėl to VRK turi pareigą perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas, kad išlaikytų proporciją ir kiekvienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo narį rinktų panašus skaičius rinkėjų. Seimo nariai, nepriklausomai nuo to, kur jie yra išrinkti, atstovauja visos Lietuvos rinkėjams, o ne tik tiems, kurie juos rinko vienmandatėje rinkimų apygardoje“, – pažymėjo VRK atstovė.

Pasitikrinti, kur balsuoti, pagal įvestą deklaruotos gyvenamosios vietos adresą galima VRK sukurtame specialiame rinkimų žemėlapyje. Jį galima rasti internete www.rinkejopuslapis.lt/zemelapis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

patikslinimas

patikslinimas portretas
Esmė šio straipsnio buvo tame, kad nebuvo tie Aleksoto gyventojai normaliai informuoti. Tai domėjosi savo ilgametės apygardos (Aleksoto) kandidatais - už ką balsuoti. O nuvykus į balsavimą - buvo visai kiti sąrašai ir kiti kandidatai vienmandatinėse.

> Kauniečiui

> Kauniečiui portretas
Manau, sovietų laikai baigėsi- kiekvienas Lietuvos pilietis gali gyventi ten, kur nori.Taip pat manau, kad tie galimi bandymai Lietuvos piliečiųs skirstyti į ' savus" ir " svetimus" gali kelti pavojų Lietuvos piliečių vienybei ir Lietuvos valstybingumui.

provincijos

provincijos portretas
Taigi renkamas ne Kauno Seimas, o Lietuvos Seimas.
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių