Vis dėlto 2024-ieji pagerino prokurorų kasdienybę. „Atrandame tam tikrą stabilumą, nes baigiasi institucinės reformos. Generalinės prokuratūros ir mūsų pagrindinė kryptis – kokybė. Daug metų apie tai nekalbėjome, lyg procese to nereikėtų. Tačiau jei procese nėra kokybės, pažeidžiamos proceso dalyvių teisės, teisėti interesai, neginami nukentėjusiųjų interesai“, – pastebėjo R. Bradūnas.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prisiminė, kad prieš 30 metų, kai pradėjo dirbti prokuratūros sistemoje, Lietuvoje buvo apie 900 prokurorų. Šiandien jų skaičius nesiekia 600.

Anot R. Bradūno, šios mažėjančios tendencijos yra natūralios ir savalaikės: „Nusikalstamumo fonas yra stabilizavęsis ir su tiek prokurorų mes galime dirbti. Kai kurios institucijos priekaištauja lygindamos prokurorų skaičių Vakarų Europoje, kur 100 tūkst. gyventojų yra tam tikras skaičius prokurorų. Pas mus mažiau, tačiau pas mus ir prokurorų funkcijos yra kitokios, ne tokios plačios kokios yra Europoje. Toks lyginimas neobjektyvus. Džiaugiamės išlaikydami branduolį, kurį sudaro kvalifikuoti specialistai.“

Kauno apygardos prokuratūroje dirbančių prokurorų skaičius nesiekia 160. Vadovas sako, kad Kauno prokurorai yra gana optimaliai apkrauti darbu, tačiau jų kiekis esą neatsiliepia tyrimų trukmei. Tiesa, kai kuriais atvejais yra ilgiau trunkančių ikiteisminių tyrimų, bet tai daugiau sietina su išoriniais faktoriais – ekspertiniais, specialistų tyrimais, kurie užtrunka.

Prokuroras tiki, kad nukentėjusieji neturėtų skųstis tyrėjų, prokurorų ir teisėjų darbu. Natūralu, kad įtariamieji, kaltinamieji – ne visada patenkinti. Kauno apygardos prokuratūros teritorija labai didelė – Alytaus, Marijampolės ir Kauno prokuratūros teritorijos. Nors prokuroras sako, kad kriminogeninė situacija stabilizavosi, o nusikalstamumas yra valdomas, tačiau atskiros tendencijos kelia nerimą.

Narkotikų epidemija

„Nusikalstamumo procesuose kalbėti skaičių kalba nederėtų. Statistinis nusikalstamumas stabilizavosi, jis nei didėja, nei mažėja. Tačiau atskiros nusikalstamų veikų rūšys kelia nerimą, – ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio problemą išskyrė R. Bradūnas. – Daugiausia nerimo kelia nepilnamečių disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Matosi didėjimo tendencijos, ir tai yra labai blogi procesai.“

Pasaulinės visuomeninės organizacijos, kalbėdamos apie didelę narkotikų ir psichotropinių medžiagų grėsmę, paplitimą ragina žvelgti plačiau, vienytis ir bendradarbiauti įvairias institucijas, kad tai būtų stabdoma.

Pasak Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro, narkotinių medžiagų paplitimo proceso suvaldymas – sudėtingas. „Iš principo savišvieta ir švietimas, o jei jau kas nors kažkaip įvyksta – kontrolė. Nusikalstamumas gali būti kontroliuojamas, kai yra neišvengiamumas. Neįsivaizduokime, kad didelės bausmės atgrasys. Kaip rodo ilgamečiai tyrimai, bausmių politika turi minimalų poveikį nusikalstamumo mažėjimui. Neišvengiamumas, kai žinai, kad vykdoma nusikalstama veika bus išaiškinta, identifikuota, gali priversti susimąstyti“, – teigė prokuroras.

Spėti su narkoepidemija – užduotis ne iš lengvųjų. Anksčiau teisėsauga stebėjo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiams platina suaugusieji, dabar akivaizdu, kad tai daro patys nepilnamečiai.

Nepradėti tyrimai

Tam tikri procesiniai sprendimai visuomenės priimami gana audringai. Tai nepradėti ikiteisminiai tyrimai. Padaryta nusikalstama veika įsitikinęs pilietis jaučia nusivylimą ir netikrumą gavęs prokuroro pasirašytą ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimą – nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Mūsų visuomenėje dar labai gajus pareiškimo rašymo mechanizmas, esą jei nebus parašytas pareiškimas, tyrimas ir nebus pradėtas. Tikrai ne.

„Šita problema yra. Ji gana aštri, bet situacija yra subtili. Baudžiamajame procese numatyti du institutai, kada informacija apie padarytą arba galimai padarytą nusikalstamą veiką patikslinama ir atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba pradedamas tyrimas. Mes negalime kištis į tą procesą. Ikiteisminį procesą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir tik tuomet jis kreipiasi į prokurorą procesinės kontrolės“, – aiškino R. Bradūnas.

Aišku, matydamas, kad sprendimas neteisėtas, prokuroras gali jį panaikinti ir priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. „Mūsų visuomenėje dar labai gajus pareiškimo rašymo mechanizmas, esą jei nebus parašytas pareiškimas, tyrimas ir nebus pradėtas. Tikrai ne“, – pabrėžė prokuroras.

Yra privati viešo kaltinimo bylų kategorija, kuriai reikia postūmio – prašymo ar pareiškimo. Kitais atvejais policijos pareigūnai ar kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę informacijos apie nusikalstama veiką, patys be jokio pareiškimo turi pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Stebiu tendencijas ir jos yra mūsų darbo blogybė, kada pareigūnai, atvykę į vietą, net vilties nesuteikia nukentėjusiajam, kad, tarkime, dėl vagystės bus kas nors surastas ir, kai surasime, informuosime. Šitaip negalima elgtis. Policijos pareigūnai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai turi padaryti viską kad tokios veikos būtų išaiškintos, o neįkalbinėti, kad jūs čia jau nesikreipkite ar nerašykite pareiškimo“, – teigė pašnekovas

Kokybiškų metų

Organizuoto nusikalstamumo fronte pastaraisiais metais amerikietiškųjų kalnelių pavyksta išvengti. Pasak prokuroro, gaujų veiklos formos nuo brutalaus XX a. dešimtojo dešimtmečio yra pakitusios, bet tai nereiškia, kad jų nėra.

„Galiu tik užtikrinti, kad institucijos kryptingai dirba žvalgybos darbą ir situacija kontroliuojama. Kauno nereikia demonizuoti, visuose didžiuosiuose miestuose organizuotas nusikalstamumas yra didesnis“, – sakė vyriausiasis prokuroras.

Sudėtinga geopolitinė situacija ir nenuspėjamos vystymosi tendencijos daro įtaką valstybės sienos pažeidimams, kurių pastaruoju metu sumažėjo, tačiau kontrabanda ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimas meteorologiniais balionais išlieka teisėsaugos dėmesio centre.

„Naujais metais norisi kalbėti apie šviesius dalykus, – peršoko R. Bradūnas. – Šviesos linkėjimas iš tokios įstaigos skamba keistai, bet norisi stabilumo. Jo norisi visuose instituciniuose blokuose. Labai norisi stabilumo ikiteisminio tyrimo bloke – pagrindinėje ir universalioje policijoje, kur niekaip nesutvarkoma socialinio pobūdžio klausimų. Kol šie klausimai policijoje nesusitvarkys, tol nei prokuratūra, nei teismai nedirbs gerai. Kokybė yra pačioje darbo pradžioje.“

2024 m. gruodžio 15 d. duomenimis, Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėti 16 657 ikiteisminiai tyrimai, baigta – 16 110 ikiteisminių tyrimų, iš jų 4 846 perduoti teismui.

Daugiausia ikiteisminių tyrimų pradėta dėl vagysčių, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.