Penktadienį portale kaunodiena.lt svečiavosi bendrovės „Kauno liftai“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius, sutikęs atsakyti į skaitytojų klausimus apie miesto daugiabučių liftus, jų būklę ir perspektyvas. Pašnekovas patikino, kad nesaugių liftų miesto daugiabučiuose nėra.

– Kas nustato mokestį už liftą? Ar jūsų įmonė, ar bendrija? Ar tas mokestis visiems daugiabučiams vienodas?

– Bendrovė „Kauno liftai“ nuo 1998 m. mokesčio už liftą, kuris buvo nustatytas tuometinės miesto tarybos, nedidino. Be abejonės, jis šiuo metu yra mažiausias visoje Lietuvoje (įskaičiuojant priežiūros mokestį, metinio remonto išlaidas, avarinės tarnybos darbą, atsarginių detalių kainas). Tačiau, kaip minėta, galutinė suma nedidėjo jau 15 metų.

Mokestis už liftą priklauso nuo lifto tipo ir namo aukštų skaičiaus. Bendrijose mokestį gyventojams skirsto pačios bendrijos pagal jose nustatytą tvarką. Pavyzdžiui, už liftą mokama atsižvelgiant į gyvenamą plotą ar gyventojų skaičių.

– Įdomu, kas gamindavo sovietinius liftus ir kas dabar? Kurios firmos ar šalies geriausi?

– Seni liftai Kaune, neskaičiuojant keleto prieškarinių, buvo gaminti buvusiose sovietinėse gamyklose. Šiuo metu liftai gaminami kai kuriose Pietų ES valstybėse, šiek tiek Skandinavijoje, taip pat ir Lietuvoje.

„Kauno liftai“ gamina liftus, kurie yra specialiai pritaikyti dabar esančioms daugiabučių šachtoms. Olandijos „Liift Institut“ šį liftą sertifikavo ir pripažino tinkamą naudoti bet kurioje ES šalyje. „Kauno liftų“ pagamintas liftas buvo eksponuojamas parodose Lietuvoje, Rusijoje. 2004 metais Kaune vykusios parodos metu bendrovės liftas iš visų įvairios paskirties gaminių buvo pripažintas geriausiu parodos gaminiu. Prieš dvejus metus bendrovės pagamintas liftas Kaliningrado parodoje buvo apdovanotas specialiuoju diplomu.

Lietuvoje šis liftas yra populiarus – pagaminta ir sumontuota beveik 200 tokio tipo liftų.

Mano nuomone, Lietuvos sąlygomis geriausias ir tinkamiausias yra mūsų bendrovės pagamintas liftas. Svarbu paminėti, kad jis taupo apie 50 proc. elektros energijos palyginti su sovietiniais liftais.

Mes, kaip ir kitos Europos gamyklos, iš gamintojų perkame saugos mazgus, kilimo mechanizmus, valdymo pultus, o lifto kabiną, šachtos duris ir kitus metalo gaminius gaminame Kaune. Aš manau, kad mūsų specialistai yra ne žemesnės kvalifikacijos negu, sakykime, Pietų Europos gamyklose dirbantys darbuotojai.

– Daug metų dirbau „Kauno liftuose“. Kaip manote, ar jūsų bendrovėje darbuotojai uždirba pakankamai?

– Bendrovėje „Kauno liftai“ darbuotojai uždirba šiek tiek aukštesnį nei vidutinį atlyginimą, nes jie aptarnauja potencialiai pavojingus įrenginius, todėl jų kvalifikacija privalo būti aukšta.

– Liftuose įvyksta nemažai nusikaltimų, pradedant pačių liftų niokojimu, baigiant žmonių užpuolimais. Gal žadate dėl saugumo sumontuoti kokias vaizdo stebėjimo kameras?

– Daugiabučiuose nemontuojame vaizdo kamerų, nes reikėtų derinti su visais gyventojais. Pasaulinėje praktikoje svarbus gyventojų privatumas. Kameros montuojamos viešbučiuose, parduotuvėse, privačiuose namuose.

Yra liftų valdymo dispečerizacija, kuri iš kiekvieno lifto priima po 16 signalų, ir bendrovė „Kauno liftai“ visą informaciją, išskyrus vaizdą, turi. Pagal tuos signalus labai greitai sureaguojame, informuojame avarinę tarnybą ir policiją.

Prieš keletą metų Vilniuje per kelių mėnesių laikotarpį liftams dėl spalvoto metalo vagysčių buvo padaryta nuostolių už 600 tūkst. litų. Dėl Kauno miesto liftų dispečerizacijos iki šiol nebuvo apvogtas nė vienas liftas arba įsilaužta į lifto mašinų patalpą.

– Neseniai Kaune krito liftas. Tai baisu, galėjo gi žmonės užsimušt. Aš ir dabar bijau į liftą eit. Kaip žadate užtikrinti mūsų saugumą ir ar galime išvis jaustis saugūs?

– Nei Kaune, nei kituose miestuose nei vienas keleivinis liftas per Nepriklausomybės metus nekrito. Minėtu atveju Kaune keleivis paprasčiausiai įstrigo, suveikė saugos įtaisas – gaudyklės. Liftas buvo staigiai sustabdytas.

Liftai yra pakabinti ant trijų lynų, kurių atsargos koeficientas yra labai didelis. Net nėra buvę atvejų, kad Kaune būtų nutrūkęs bent vienas iš trijų lynų.

Kiekvienas keleivis, važiuodamas liftu, jaučia ne greičio pojūtį, o pagreitį arba staigų stabdymą. Šiuo atveju buvo staigus stabdymas, dėl to keleivis galėjo pamanyti, kad jis krito.

Kaune liftais važinėjantys gyventojai gali jaustis saugūs.

– Kiek liftų pastaruoju metu buvo suremontuota ar renovuota Kaune ir kiek planuojama renovuoti artimiausiu metu?

– Labai gerai sekasi dirbti su bendrijomis. Jos pačios pasirenka rangovą, su jomis suderinama kaina. „Kauno liftai“ sutinka modernizuoti liftą, jei bendrija įmoka bent 30 proc. liftui reikalingos kainos, likusiai 70 proc. kainos taiko atidėjimus iki 36 mėnesių.

Kaune nuo 2000 iki 2007 metų buvo modernizuoti 99 liftai, nepriklausantys bendrijoms. Nuo 2007 metų nebuvo atnaujintas nei vienas liftas, kuriuos prižiūri daugiabučių administratoriai. Per tą laiką bendrijoms buvo modernizuota apie 20 liftų.

Gaila, bet Vilniuje šiuo metu modernizuojame žymiau daugiau liftų nei Kaune.

– Dėkojame „Kauno liftams“ už prikeltą Žaliakalnio funikulierių. Sektinas pavyzdys Kauno miesto savivaldybei.

– Žaliakalnio funikulierius yra kultūros paminklas. Jis yra labai svarbi transporto priemonė tiek Žaliakalnio, tiek Centro gyventojams. Užtikriname, kad funikulierius dar ilgai dirbs.

Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite forume.