Balsavimu šiam sprendimui pritarta. 31 tarybos narys balsavo už tokį sprendimą, o aštuoni – prieš.

Opozicija siūlė šio klausimo svarstymą atidėti, nes jis paviešintas tik vakar. Glumino skuba ir argumentų trūkumas. Opozicijai užkliuvo ir tai, kad aiškinamajame rašte  nurodyta, jog prijungimas neturės jokių neigiamų pasekmių.

„Ar mieste jau viską susitvarkėme?“ – klausė tarybos narė Edita Gudišauskienė, pabrėžusi, kad tokia skuba, kai balsuojama net nesvarsčius komitetuose, yra sunkiai suprantama.

„Demokratijos trūkumas", „buldozerio principas“ – per posėdį ištarti tokie situacijos apibūdinimai.

E.Gudišauskienė ir tarybos posėdyje pasisakiusi 28 rajono bendruomenių atstovė Eglė Juozapavičienė mistine vadino apklausą, kurios duomenimis neva remtasi kaip vienu prijungimo argumentų. Abejota apklausos rezultatais –nurodyta, kad prijungimui prie miesto pritaria apie pusę apklaustų rajono gyventojų.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kalbėdamasis su žurnalistais, atskleidė, kad prie šio Kauno išplėtimo plano dirbta visą praėjusią kadenciją. Jis dievagojosi, kad jam svarbiausia yra gyventojų nuomonė, kad prijungimo siekiama vardan gyventojų gerovės. Minėjo, kad stengiasi dėl dabartinių vaikų gerovės.

V.Matijošaitis tvirtino, kad jeigu pats gyventų Kauno rajone, tikrai nesipriešintų tapti Kauno miesto gyventoju, kad jo gyvenamoji vietovė taptų miesto dalimi.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kaunas patrigubėtų

Kauno miesto savivaldybė užsimojo prie miesto prijungti teritoriją, užimančią 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas. 

Tarybai pritarus, kad miestui reikia plėstis, pagal visas procedūras bus kreipiamasi į Vyriausybę, būtina Kauno rajono gyventojų apklausa.

Dieną prieš tarybos posėdį registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

Nurodoma, kad siūlomų prijungti vietovių tipai nesikeistų, tik jie taptų Kauno miesto dalimis.

Žadama, kad nesikeistų ir mokesčių dydis, nors mokesčiai Kauno miesto ir rajono gyventojams šiuo metu gana ženkliai skiriasi.

Argumentas: kauniečiai nepatenkinti

Toks jungimas, anot Kauno mero padiktuotas to, kad šiandieninis Kaunas peržengia administracines savo ribas, t. y. rajono gyventojai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas.

„Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis. Todėl inicijuojame mini referendumą, per kurį žmonės turės galimybę pasirinkti. Tai turi būti žmonių sprendimas“, – išplatintame pranešime cituojamas V. Matijošaitis.

Miesto savivaldybė skaičiuoja, kad miesto darželius lanko per 5 tūkst. vaikų, kurių vienas ar abu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune. Tai miesto savivaldybės biudžetui kainuoja daugiau nei 10,9 mln. eurų per metus.

Nurodoma, kad miesto mokyklose mokosi per 3,2 tūkst. rajone gyvenančių vaikų, didžioji dalis jų – seniūnijose, kurias ketinama prijungti. Taip pat skelbiama, kad miestas kas mėnesį išleidžia 86 tūkst. eurų išlaikyti dešimčiai rajoninių maršrutų, o miestą aptarnaujančios komunalinės įmonės paslaugas teikia per 25 tūkst. adresatų rajone.

„Siekiant užtikrinti sėkmingą regiono vystymąsi ir išnaudoti investicinį potencialą svarbu turėti galimybę vienu vardu tartis su investuotojais, bendrai pristatyti regione esančias veiklos galimybes ir sąlygas“, – argumentuoja Kauno savivaldybė.

Kauno rajono meras pažėrė daug abejonių

Išvakarėse Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas teigė, kad  diskutuoti dėl geresnio savivaldos modelio ir administracinės reformos būtina, tačiau tai reikėtų daryti kompleksiškai, visos Lietuvos mastu, pasitelkus tarptautinius ekspertus, atlikus išsamią mokslinę studiją ir pasitarus su gyventojais.

„Ne mechaniškas teritorijų dalijimas, o savivaldybių bendradarbiavimas yra kelias, kuriuo turime eiti kartu“, – tvirtino V. Makūnas.

Susipažinus su V. Matijošaičio viešojoje erdvėje pateiktu planu, dėstė V. Makūnas, iškyla daug klausimų. „Kodėl staiga reikia naikinti sėkmingai veikiantį administracinį darinį? Juk pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą, Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių. Kodėl užsimota mechaniškai nurėžti skaitlingiausias Kauno rajono gyvenvietes? Ką teks daryti apnuogintiems savivaldybės pakraščiams? Jei, anot V. Matijošaičio, Kauno mieste gyventi gera, o Kauno rajone blogai, tai kodėl tada Kauno mieste gyventojų mažėja, o į Kauno rajoną jaunos šeimos keliasi ne tik iš Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos?“ – klausė Kauno rajono vadovas.

Jis pateikė pavyzdį, kad prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Tirkliškės, Romainiai, dalis Vaišvydavos, Rokų, kiti Kauno rajono kaimai.

„Ar per tą laiką ženkliai pagerėjo ten esančių žmonių gyvenimas? Kažkodėl Kauno meras nesiima investuoti, pavyzdžiui į Palemoną, o norėtų prisijungti Garliavą, Raudondvarį, Akademiją, Neveronis, kur rekonstravome stadionus, atnaujiname paveldą, gatves, atidarėme mokyklas“, – dėstė V.Makūnas.