Nelegalaus prisijungimo ženklas – patikrinimo metu per lietvamzdžius rūkstantis garas

Projektuojant buitinių nuotekų tinklus, maksimalus nuotekų vamzdynų pralaidumas, nuotekų perpumpavimo siurblinių pajėgumas apskaičiuojami atsižvelgiant į galimą maksimalų geriamojo vandens suvartojimą ir didžiausią nuotekų kiekio susidarymą.

Jei į nuotakyną patenka lietaus ar tirpstančio sniego vanduo, staigaus atlydžio ar liūčių metu žymiai pagausėjantis vanduo negali per trumpą laiką pratekėti per riboto skersmens vamzdžius. Tokiais atvejais pasitvenkia nuotekų perpumpavimo siurblinės, mažėja pralaidumas ir nuotekos ne tik nebeišteka iš gyventojų namų, bet pradeda kauptis ir tvindyti patalpas ar žemiau esančias teritorijas. Be to, padidėja Kauno miesto nuotekų valyklos apkrova, elektros sąnaudos ir naudojamos cheminės valymo medžiagos.

Pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą, paviršinės lietaus nuotekos ir buitinės nuotekos privalo būti surenkamos ir tvarkomos atskirai, todėl, siekiant išsiaiškinti savavališkus paviršinių lietaus nuotekų prijungimo prie buitinių nuotekų atvejus, vykdomi specialūs patikrinimai.

Paieška: patikrinimų metu bendrovės „Kauno vandenys“ darbuotojai naudoja sauso garo generatorių, kuris pučia garą į buitinių nuotekų šulinius. Jei garas rūksta per lietvamzdžius, tai rodo, kad gyventojo lietaus surinkimo sistemos yra prijungtos prie buitinių. Partnerio nuotr.

Patikrinimų metu bendrovės „Kauno vandenys“ darbuotojai naudoja sauso garo generatorių, kuris pučia garą į buitinių nuotekų šulinius. Jei garas rūksta per lietvamzdžius, tai rodo, kad gyventojo lietaus surinkimo sistemos yra prijungtos prie buitinių.

Šiemet patikrinimų metu nustatyti 146 pažeidimai, daugiausia jų – Garliavoje ir Domeikavoje

Vienas iš pažeidimų rodiklių yra po staigaus atlydžio ar liūčių metu labiausiai patvinstančios teritorijos. Bendrovės darbuotojai patikrinimus paprastai vykdo tose Kauno miesto ir rajono gatvėse, kuriose nėra įrengtų lietaus nuotekų tinklų, nes po didesnių liūčių užtvindomos nuotekų siurblinės, be reikalo eikvojami siurbliai ir elektra.

Nustačius pažeidimą, pirmiausia siunčiami bendrovės „Kauno vandenys“ įspėjimai su raginimu atsijungti, o vėliau vykdomi patikrinimai. Jei gyventojai problemos nesusitvarko, apie tai informuojamas Kauno miesto Viešosios tvarkos skyrius ir Kauno rajono savivaldybė, kurie skiria baudas už lietaus (paviršinių) nuotekų prijungimą prie buitinių nuotekų tinklų. 

Patikrinimus sauso garo generatoriumi numatyta tęsti ir dar labiau intensyvinti ir kitais metais, o nustačius pažeidimų, gyventojams bus skiriamos baudos, kad paviršinės ir buitinės nuotekos būtų tvarkomos atskirai.

Bendrovė „Kauno vandenys“ turi du specialios įrangos komplektus patikrinimams. Vidutiniškai per metus bendrovės darbuotojai dėl savavališkų prijungimų patikrina apie 3 tūkst. namų. Praėjusiais metais buvo patikrinta apie 3 tūkst. 500, o šiemet – apie 2 tūkst. 800 namų. Vykdytų patikrinimų metu šiais metais nustatyti 146 pažeidimai.

Anot Eksploatacijos skyriaus inžinierių nuotekų tinklų eksploatacijai, problemiškiausios gyvenvietės dėl netinkamo nuotekų tvarkymo yra Garliava ir Domeikava. Kaip rodo nuolat bendrovės specialistų sauso garo generatoriumi atliekamos nelegalių prisijungimų prie nuotekų tinklų paieškos, būtent šiose vietovėse užfiksuojama daugiausia pažeidimų.

Partnerio nuotr.

Sausi garai nepavojingi žmogaus sveikatai

Šių metų spalio mėnesį bendrovė „Kauno vandenys“ sulaukė Kauno rajono gyventojo skundo dėl atlikto prevencinio patikrinimo sauso garo generatoriumi. Skunde buvo nurodyta, kad bendrovės darbuotojai atliko patikrinimą be išankstinio įspėjimo apie galimą dūmų poveikį namams, sveikatai ir reikalavo, kad ateityje gyventojai būtų privalomai informuojami apie planuojamus patikrinimus.

„Pažymime, kad patikrinimai sauso garo generatoriumi vykdomi prevenciniais tikslais, siekiant sumažinti užsikimšimų atvejų skaičių buitinių nuotekų tinkle. Teoriškai garas į gyventojų patalpas veržtis neturėtų, tačiau pavienių atvejų būna, jei kriauklių ar vonių sifonai įrengti prastai.

Atsiprašome gyventojų, jei dėl patikrinimų jie patiria nepatogumų, tačiau atkreipiame dėmesį – tai ne dūmai, o sausi garai, kurie žmogaus sveikatai nepavojingi ir išsisklaido gana greitai. Apie numatomus vykdyti patikrinimus kasdien skelbiama UAB „Kauno vandenys“ interneto svetainės skiltyje „Informacija apie planinius darbus“.

Kauno mieste ir rajone – beveik 3 tūkst. objektų, neprijungtų prie nuotekų tinklų

Šių metų spalio mėnesio statistikos duomenimis, Kauno mieste ir rajone iš viso dar yra 2 998 vnt. objektų (bendrovės „Kauno vandenys“ mokėtojų), neprijungtų prie nuotekų tinklų. Iš jų valymo įrenginius Kauno mieste turi 250 vnt., o Kauno rajone – 260 vnt.

Palyginti su praėjusiais metais, pastebimas neprisijungusių prie nuotekų tinklo vartotojų skaičiaus sumažėjimas – 2023 m. tokių objektų buvo 3 tūkst. 454. Daugiausia neprijungtų prie nuotekų tinklų objektų yra ten, kur gruntas pralaidus vandeniui, pastatai stovi šlaituose – Aleksoto, Vilijampolės mikrorajonuose, Garliavoje.

Pastebima, kad įtaką vartotojų jungimuisi prie nuotekų tinklo turi pakloti nuotekų tinklai ten, kur jų nebuvo, darbuotojų raginimas gyventojus jungtis prie nuotekų tinklų.

Primename, kad praėjusių metų pradžioje startavo Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa, kuri sudaro galimybes Kauno miesto gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų.

Pagrindinis šios programos tikslas – sumažinti į aplinką patenkančių teršalų, sudarant gyventojams galimybių naudotis išvystyta ir kokybiška paslauga Kauno mieste. Šia kompensacija gali pasinaudoti tie kauniečiai, kuriems jau atvesti tinklai iki sklypo ribos.