Privati klinika Kaune atsidūrė po didinamuoju Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos stiklu, kai pacientė po vizito pasiskundė, kad pasijautė diskriminuojama.

„Esame labai nustebę ir šokiruoti. Prieš pusę metų kreipėsi pacientė, besiskųsdama, kad po traumos ant batuto buvo sugipsuota klinikose ir kentė ūmų skausmą“, – sakė Radvilų klinikos vadovė Rita Čepkonė.

Pasak klinikos, pacientė lankėsi du kartus, išėjusi priekaištų neturėjo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad moteris įsižeidė dėl to, jog medikas per daug dėmesio skyrė jos vyrui, o ne jai.

„Gydytojas, priimdamas vestibiulyje, atsiklausė vyro, ar jis neprieštaraus, jei atsisės šalia žmonos, ar neprieštaraus, jei žmonos koja pabus ant jo kelio. Žmonos neklausė, į ją nereagavo“, – sakė Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.

Klinika tikina, kad pacientė neteisingai suprato situaciją. Pasak klinikos atstovų, kontrolieriai mediko neapklausė gyvai, klausimus pateikė tik elektroniniu paštu. Dėl šios situacijos, kurią gydytojas vadina šmeižtu, įsižeidė ir pats ortopedas.

„Tai ne visai teisinga interpretacija. Pacientė kalbėjosi su gydytoju, gydytojas neignoravo nei jos, nei vyro. Esu linkusi įsiklausyti į pacientą, tačiau ir ginti mediką. Jie jau nebežino, kaip tinkamai bendrauti ir teikti informaciją, kad nebūtų pasmerkti“, – sakė Radvilų klinikos vadovė R. Čepkonė.

Visgi kontrolieriai nustatė, kad klinikoje buvusi situacija yra neleistina. Medikas sulaukė įspėjimo dėl priekabiavimo lyties pagrindu.

„Pacientė pasijuto pažeminta, nevertinama. Niekas neklausė, ar jai bus malonu, niekas nereagavo į jos jausmus. Situacija buvo įvertinta kaip diskriminuojanti ir priekabiaujanti, tai sunkiausia forma. Buvo nustatytas pažeidimas“, – teigė J. Miliuvienė.

Specialistai pabrėžia, kad labai svarbu atskirti diskriminaciją, priekabiavimą ir etiketo trūkumą.

„Ar žmogus jaučiasi įžeistas, pažemintas ar įbaugintas, ar situacija yra tiek nemaloni, kad jo orumas pažemintas. Reikia tai išsiaiškinti“, – sakė J. Miliuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak jos, priekabiavimo atvejų daugėja, ir jie nebūtinai susiję su lytimi.

„Pavyzdžiui, diskriminuojama dėl socialinės padėties – kai moteris klausinėjama, kiek turi vaikų, ar jie netrukdys važinėti į komandiruotes“, – kalbėjo Seimo kontrolierė.

Diskriminacija ar nederamas elgesys neretai paliečia ir žinomus žmones. Pastebima, kad dažniau iš moterų nei vyrų.

„Vyrai dažnai būna malonesni nei moterys. Ar esu jautusi diskriminaciją iš moterų? Taip, tenka“, – sakė nuomonės formuotoja Inga Bagdonaitė-Balevičienė.

Mokyti žmones kultūringo elgesio tenka ir renginių organizatoriams.

„Jeigu matote įmonių vadovus, mandagu su jais pasisveikinti, bet nereikia prie jų įkyriai lysti. Kitas dalykas – gero etiketo momentas: nepulti prie stalo ir nenusiaubti“, – sakė renginių organizatorius Paulius Šiupienius.

Pasak etiketo eksperto, dabar sunku atskirti, kas yra elgesys pagal etiketą, kas ne. Tai, kas anksčiau buvo laikoma mandagumu, dabar ne visada suprantama tinkamai.

„Kategorija „etiketo klaida“ prarado prasmę. Kas vieniems atrodys nepadoru, kitiems bus visiškai normalu“, – sakė Seimo narys, etiketo ekspertas Giedrius Drukteinis.

Kada mandagu pirmam paduoti ranką? Ar vyras visada turi moteriai atidaryti duris? G. Drukteinio teigimu, tai nebėra būtinybė, o kartais gali atrodyti net komiškai.

„Vyras bėga 15 metrų, kad spėtų aplenkti moterį ir galantiškai atidaryti duris. Tai perteklinis demonstravimas, kuris neturi didelės prasmės. Ta pati moteris gali atidaryti duris vyrui“, – teigė G. Drukteinis.

Anot jo, pagarbus ir mandagus elgesys niekada neišeis iš mados, tai bus išprususio žmogaus ženklas, tačiau visuomenei jautrėjant nereikia įsižeisti.