Išvados pribloškė

Taip ir neišgirdę pirmojo sūnelio klyksmo, nepamatę atmerktų jo akių vilniečiai Margarita ir Donatas kremavo sūnelio palaikus ir išbarstė jiems ypatingoje vietoje. Liutauras – toks turėjo būti sūnelio vardas, kuriuo tėvai niekada nepakvies savo mažylio. Tėvų atmintyje 2021 m. liepos 31-oji išliks pažymėta didžiuliu skausmu.

„Skrodimo rezultatai parodė, kad vaikelis buvo visiškai išsivystęs. Gimdymą priėmusi įstaiga padarė begales klaidų, skausmingai kainavusių vaikeliui gyvybę. Tačiau ji ne tik nesugebėjo to pripažinti, bet ir paaiškino tai kaip magišką, mistinę mirtį, nors tai sunkiai suvokiama, kai paaiškinimo lauki iš medikų, mokslo žmonių. Ypač pačių medikų, priėmusių mamą ir vaiką ir jų sveikatos būklę įvertinusių kaip puikią“, – tokius savo pastebėjimus pateikia Margarita ir Donatas.

Prokuratūra, VASPVT turėtų krūtine stoti į mūsų pusę ir ginti mus, o atrodo, kad jie mums atsuko nugarą.

Dėl šio įvykio Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) taip pat atliko tyrimą, tačiau Donatas sako, kad, praėjus metams, susidaro įspūdis, jog valstybinės institucijos savo piliečių negina, nors tai deklaruoja kaip savo misiją.

„Prokuratūra, VASPVT turėtų krūtine stoti į mūsų pusę ir ginti mus, o atrodo, kad jie mums atsuko nugarą. Akreditavimo tarnybos išvados buvo jau gegužės mėnesį, bet mes jas gavome tik rugpjūtį, nes prokuroras mums nepateikė tos ataskaitos“, – vieną iš abejingumo pavyzdžių minėjo Donatas.

Sūnaus netekęs tėvas pastebėjo, kad VASPVT išvados – protu nesuvokiamos: esą gydymo įstaiga viską gerai padarė. „Aš tiesiai šviesiai galiu pasakyti – tai ne medikų aplaidumas kažką padarant, bet medikų aplaidumas nepadarant to, ką reikėjo padaryti. Laiku nereaguota, visiškai nekreiptas dėmesys į gimdyvės būseną. Sveiku protu nesuvokiama – mama maldauja, purtosi lovoje, bet esame paliekami vieni. Visi šie dalykai privedė prie Liutauro netekties. Juk uždusimas nėra, kad spragtelėjote pirštais ir užduso. Tai ilgesnis procesas, kurį kažkas nulemia. Jei medikai būtų stebėję ir laiku reagavę – vaikas būtų gyvas“, – įsitikinęs Donatas.

Tėvai pabrėžė, kad Kauno krikščioniškieji gimdymo namai pateikė idealų ligos istorijos-gimdymo aprašą, kuriame nuslėpta didžioji dalis tiesos. Donatas priminė anksčiau išsakytas gimdymo detales – jie su žmona palatoje, jai esant stūmimo stadijoje, buvo palikti be gydytojų priežiūros, palatoje buvo tik valytoja, nestebėtas vaiko širdies plakimas. Tėvams neatrodo, kad tokias aplinkybes galima vertinti kaip tinkamas.

Biurokratinės girnos

„Pagal VASPVT išvadas, viskas buvo atlikta nepriekaištingai ir kokybiškai, tačiau vaikas mirė. Ar tai yra nepriekaištingos kokybės rezultatas? – klausimus kėlė Margarita. – Aš, Liutauro, mirusio sūnaus, mama, noriu viešai paklausti VASPVT specialisto: ką jūs vertinote pateikdami šias išvadas, jei į mus net nesikreipėte. Kodėl nesikalbėjote su paslaugą gavusia paciente? Kaip tada jūs vertinote paslaugų kokybę ir pateikėte tokias išvadas?“

Tėvai apgailestavo, kad negali pateikti „Kauno dienai“ VASPVT išvadų, nes dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo tam prieštarauja tyrimą kontroliuojantis prokuroras. Tačiau nedetalizuodami minėjo tarnybos vertinimą, kad „pasirinkta tinkama gimdymo taktika“. Tačiau šios tinkamos taktikos rezultatas – gimdymo metu uždusęs sveikas kūdikis. „Tai taip išeina, kad toks planas buvo iš pat pradžių?“ – su netektimi susitaikyti negali Margarita.

„Kauno diena“ taip pat kreipėsi į VASPVT prašydama pakomentuoti situaciją. „Mūsų misija – pacientų sauga“, – nurodoma tituliniame tarnybos puslapyje.

Tarnybos atstovė spaudai Nora Ribokienė nurodė, kad be pacientų sutikimo komentuoti negali. Klausėme, ar pakanka laisva forma parašyto sutikimo. Tikėtina, kad įsijungė biurokratinio mechanizmo girnos ir atskriejo neįkvepiantis atsakymas – sutikimas turi būti patvirtintas notaro.

Vis dėlto tarnybos atstovė teikėsi paaiškinti vykdomų tyrimų tvarką: „Akreditavimo tarnyba, atlikdama patikrinimus, vertina pacientams teiktų paslaugų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šių tyrimu metu, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, vertinami objektyvūs duomenys: medicinos personalo įrašai, tyrimai, fiksuoti medicinos dokumentuose, pateikti vaizdo ar garso įrašai ir kt.

Pacientas savo nusiskundimus, nepasitenkinimą teiktomis paslaugomis ir nuomonę apie teiktas paslaugas pateikia savo skunde, adresuotame Akreditavimo tarnybai ar kreipdamasis į teisėsaugą. Tais atvejais, kai, atliekant patikrinimą, kyla neaiškumų, kreipiamės į pacientą raštu, telefonu ar kitomis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis. Taip pat atliekamo tyrimo eigoje pacientai papildomą informaciją gali pateikti jiems prieinamomis priemonėmis ar tiesiog atvykti į Akreditavimo tarnybą ir pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus. Kadangi Akreditavimo tarnyba nėra ikiteisminio tyrimo institucija, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, pacientų apklausų nevykdo.“

Mes kaltiname Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų personalą dėl aplaidumo darbo vietoje, laiku nesuteikus pagalbos, kuri būtų išsaugojusi mūsų sūnaus Liutauro gyvybę.

Kaune įsikūrę Krikščioniškieji gimdymo namai jau anksčiau pateikė savo poziciją, kad, kol vyksta ikiteisminis turimas, komentuoti negali. „Ikiteisminis tyrimas šiuo metu vis dar vykdomas, jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra. Šiuo metu dar negautos teismo medicinos ekspertizės išvados. Kol negautos visos tyrimui reikalingos išvados ir jos neįvertintos, plačiau komentuoti šio ikiteisminio tyrimo negalime“, – paaiškino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė.

Požiūris pribloškė

Situacija, požiūris, įstatymų ribojimai paskatino kūdikio netektį išgyvenančius tėvus viešai užduoti klausimus VASPVT. Anot Margaritos ir Donato, Krikščioniškieji gimdymo namai buvo perpildyti. Tai faktas, rodantis, kad trūko personalo.

Pozicija: tėvai pabrėžė, kad Kauno krikščioniškieji gimdymo namai pateikė idealų ligos istorijos-gimdymo aprašą, kuriame nuslėpta didžioji dalis tiesos. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Užkliūva ir tai, kad gimdyvę priimanti gydytoja žinojo ir buvo konstatavusi, jog kūdikio kaklą apsivijusi virkštelė ir jis pernešiotas septynias dienas, o visos kitos pamainos to nežinojo arba ignoravo. Be to, Krikščioniškieji gimdymo namai apskritai neturėjo teisės priimti nėščiosios, sergančios gestaciniu diabetu.

„Prieš mane išnešant, nes nepaėjau dėl išsekimo, į gimdymo palatą, prieš pat gimdymą buvo atlikta epidurinė nejautra. Gimdymo palatoje sakiau gydytojams, kad nejaučiu sąrėmių. Medikų pastabos buvo: „Turi įsiklausyti į savo kūną.“ Kaip tai gali padaryti, jei vaistai tai blokuoja? Man liepė stotis, kadangi vaisius buvo labai aukštai pakilęs pilve, bet dėl visiško išsekimo tepavyko pastovėti vos kelias minutes“, – situaciją po dviejų parų trukusių sąrėmių minėjo Margarita.

Moteris prisiminė, kad visų sąrėmių metu jai buvo kartojama: „Tu pagimdysi pati, esi sveika jauna moteris, geri tiek tavo, tiek vaisiaus duomenys.“ Tačiau moteris buvo silpna, nevalgiusi, pavargusi nuo dvi paras kamuojamų skausmų, o po trečios nejautros kūną ėmė purtyti didžiulis drebulys. „Negalėjau medikams normaliai atsakyti į jų klausimus, lemenau, kad man būtinas cezario pjūvis“, – Margarita pasakojo detales, kurių VASPVT išvadose nėra.

Moteris iki šio prisimena momentą, kai stūmimo metu aparatas, fiksuojantis vaiko širdies darbą, nukrito, tai buvo apie 1 val. nakties. Tačiau medikai net nesistengė jo pritvirtinti ir stebėti vaiko gyvybės duomenų.

„Kai grįžo bent jau akušerė, pradėjau stumti, o akušerė pradėjo šauktis gydytojos. Jai atskubėjus, gimė vaikelis – mėlynas, kaklą apsivyniojusia virkštele, ir gydytoja, turinti padėti, supanikavo, išsigando ir tiesiog liko stovėti be žado, o akušerė ėmėsi gaivinti mūsų sūnelį. Koks tai medikas, jei jis pradeda panikuoti, kai jo labiausiai reikia? Taip pat dėl panikavimo medicinos personalas neužfiksavo vaiko gimimo laiko“, – skausmingus prisiminimus liejo Margarita.

Vieši kaltinimai

Sūnaus netekusiems tėvams atstovaujanti advokatė Ieva Darandė specializuojasi tirti būtent medicinines bylas dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Ji neslėpė gluminančio įspūdžio, kai susipažino su VASPVT išvadomis: „Įspūdį palieka slogų.“

Advokatė pastebėjo, kad tokio tipo bylos visada yra sudėtingos, nes susiduria medicinos mokslas, kuris yra begalinis, ir teisės mokslas, tačiau Margaritos ir Donato byla išsiskiria keistomis prokuratūros ir VASPVT pozicijomis.

Pasak teisininkės, po sveikatos sistemos reformų, kai mažesnės įstaigos tapo didesniųjų dalimi, šiuo atveju Krikščioniškieji gimdymo namai yra Kauno klinikų medicinos įstaiga, atstovauti nukentėjusiems pacientams tapo dar sudėtingiau.

„Pasiekti objektyvumą sunku, nes tai yra monopolis. Optimizavimo tikslai susiję su tuo, kad pacientai gautų kokybišką paslaugą, o nekokybiškų momentų vis tiek būna, juos stengiamasi minimalizuoti, nors išvengti, ko gero, neįmanoma. Lietuva – maža valstybė, o kai įstaigos glaudžiamos po vienu sparnu, rasti objektyvią poziciją, objektyvią nuomonę, objektyvius sprendimus ir objektyvius vertinimus – tikrai sudėtinga“, – pabrėžė advokatė.

Liūdinčių tėvų ginklu tampa viešumas. „Nekompetentingi Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai daugiau nei dvi paras kankino mane įvairiais skatinimais, norėdami, kad gimdyčiau natūraliai, ir nekreipdami dėmesio į akivaizdžiai blogėjančią mano fizinę būklę, mano parodymus, kad neturiu jėgų, pati nepagimdysiu, prašymus atlikti cezario pjūvį, – viešus kaltinimus žėrė Margarita. – Nestebėjo mūsų vaikelio gyvybinių rodiklių ir nesiėmė pagalbos veiksmų, kai nuo išsekimo tapau nebepajėgi pagimdyti. Buvome palikti be medikų priežiūros svarbiu vaiko gimimo momentu, neadekvačiai skiriama nejautra turėjo įtakos gimdykloje dingusiems sąrėmiams. Ir visa tai, VASPVT vertinimu, yra „sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų“.

Mes kaltiname Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų personalą dėl aplaidumo darbo vietoje, laiku nesuteikus pagalbos, kuri būtų išsaugojusi mūsų sūnaus Liutauro gyvybę.“