Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus darbuotojai suka galvas, kaip padengti praėjusios kadencijos pabaigoje susikaupusią 1,4 mln. litų skolą už atliktus darbus. Teisėsaugos pareigūnų iš postų išversti valdininkai organizavo remontus ir kitus ūkio darbus net negalvodami, iš kur paims pinigų.

Visi žinojo tvarką?

„Ne paslaptis, visi tą žino – tai yra ankstesnių metų praktika. Šiuo metu taip tikrai nevyksta. Jūs puikiai žinote apie tam tikrų pareigūnų nušalinimą. Taip yra šitoj vietoj“, – užuominą mestelėjo Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėja Rimantė Juodenienė.

Teisėsaugos akiratin patekę Švietimo ir kultūros departamento darbuotojai buvo sukūrę savą tvarką, pagal kurią bendrovės laimėdavo konkursus ir remontuodavo mokyklas neturint finansavimo šaltinio. Formaliai buvo bandoma prisidengti į Privatizavimo fondą planuojamomis surinkti lėšomis.

Kaip žinia, 2009 m. šis fondas buvo kone tuščias, o oficialiai savivaldybėje galiojanti tvarka iš privatizuojamų objektų gautus pinigus leidžia naudoti tik tada, kai jie tikrai įplaukia į fondo sąskaitą.

Nuo pareigų nušalintą Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėją Valentą Ražanską pakeitusi R.Juodenienė nenorėjo atskleisti, kokią skolą paveldėjo. „Šiek tiek yra. Šito mes gal neįvardykim“, – išsisukinėjo skyriaus vedėja. Paaiškinusi, kad skola susikaupė už atliktus darbus, kuriems nebuvo numatytas finansavimas, valdininkė įvardijo, kad jos vadovaujamo skyriaus pečius dabar slegia už darbus nesumokėta 1,8 mln. litų suma. Kiek vėliau R.Juodenienė tikino apsirikusi – suma mažesnė 400 tūkst. litų.

„Pernai po vėtros reikėjo išpjauti medžius, kurie kėlė grėsmę, o pinigų tam nebuvo, dėl to ir skola atsirado“, – pakreipė kalbą valdininkė. Pasak jos, šiuo metu Privatizavimo fonde lėšų yra, todėl ir siūloma administracijos vadovybei likviduoti įsiskolinimus.

„Drūtnamiui“ atseikės dosniai

Anot R.Juodenienės, paprastai iš Privatizavimo fondo skiriamos nedidelės sumos vamzdynų, sanitarinių mazgų remontui, stogui palopyti, vėtros padariniams likviduoti – medžiams išpjauti. Bendrovei „Drūtnamis“, kuri minima Kauno švietimo sistemą apraizgiusioje korupcijos istorijoje, už Laisvės alėjoje esančios „Aušros“ gimnazijos fasado remontą ketinama atseikėti didžiausią sumą – 200 tūkst. litų.

„Buvo pradėti darbai. Ta mokykla miesto širdyje, apšepusi. Nemažai priekaištų esame sulaukę iš specialistų, kurie prižiūri bendrą vaizdą, kad tinkas kelia pavojų, dėl to ir buvo paskaičiuota. Sutvarkyti fasadui buvo reikalingos lėšos. 200 tūkst. yra grynai fasado pinigai“, – bandė teisintis naujoji Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėja R.Juodenienė.

Apie korupcijos šešėlius švietimiečių koridoriuose ir kabinetuose „Kauno diena“ rašė jau ne kartą. Šių metų kovą Specialių tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė Švietimo ir kultūros departamento direktorių Edmundą Balasevičių bei Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Ūkio poskyrio vedėją Nijolę Stasę Grybėnienę.

Jiems ir su bendrove „Senasis kubilas“ siejamam verslininkui pareikšti įtarimai kyšininkavimu.

Kiek vėliau nuo pareigų taip pat buvo nušalintas miesto vadovų sąžiningumo pavyzdžiu laikytas Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėjas Valentas Ražanskas, rūpinęsis kultūros ir švietimo įstaigų renovacijos ir remonto reikalais. Neturkus krito ir savo viršininkų mundurą bandęs užstoti Ūkio poskyrio vyriausiasis specialistas Petras Astraitis. E.Balasevičius, paskui save iš valdiškų kėdžių išvertęs pavaldinius, belangėje sėdi iki šiol.

Neoficialiai kalbama, kad "Senojo kubilo" ir "Drūtnamio" savininkus sieja giminystės ryšiai. Savivaldybė gana dažnai kreipdavosi į "Drūtnamį", kai reikėdavo greitai, neskelbiant konkurso, paremontuoti švietimo įstaigų pastatus, likviduoti avarijas nuotekų tinkluose. Ar korupcijos šešėlis krenta ir ant „Drūtnamio“ vadovo Ramūno Povilaičio, kol kas galima tik spėlioti.

„Su šiuo asmeniu susijusios informacijos neskelbiame, kol vyksta ikiteisminis tyrimas“, – paaiškino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Remontą raizgo legendos

„Aušros“ gimnazijos fasadą „Drūtnamio“ darbininkai pradėjo tvarkyti pernai rudenį, tačiau šiuo metu ant pastolių darbai neverda. Ši bendrovė už Švietimo ir mokslo ministerijos skirtus 230 tūkst. litų gimnazijoje keitė ir vandens bei kanalizacijos vamzdžius.

„Negaliu atsakyti, kodėl darbai nevyksta. Finansavimas jiems užtikrintas. Jie turi 200 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo“, – tikino R.Juodenienė.

„Darbai juda į priekį. Kiek pinigų buvo skirta, už tiek ir padarys. Tiesiog vyksta abiturientų egzaminai, nenorime trukdyti ir kelti triukšmo“, – aiškino gimnazijos direktorė Bronislava Valungevičienė.

Pradėjus domėtis gimnazijos fasado remontui skelbto konkurso aplinkybėmis, atsirado dar daugiau painiavos. Pernai rudenį mokyklos vadovė tikino, kad remontais rūpinasi Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyrius. Dabar šio skyriaus vedėja R.Juodenienė aiškino, kad jos skyrius atsakingas tik už Europos Sąjungos finansuojamų darbų konkursus. Pasak valdininkės, jeigu lėšas darbams skiria savivaldybė, konkursu rūpinasi pačios švietimo įstaigos.

„Pačios įstaigos ir atsakingos“, – atsakomybės kratėsi R.Juodenienė. Anksčiau tokių konkursų eigą buvo pavesta prižiūrėti nuo pareigų nušalintai N.S.Grybėnienei.