"Kol kas apsiribojome Ringaudais, Raudondvariu, Kulautuva, Giraite, Garliava, Neveronimis, Babtais ir Vilkija, tačiau jei bus susidomėjimas, treniruočių ciklo po atviru dangumi geografiją plėsime", – sakė KRSVSB direktorius Laurynas Dilys.

Prieš imdamasis iniciatyvos, KRSVSB išsiaiškino, koks mankštinimosi būdas – joga, zumba ar funkcinė treniruotė yra patraukliausias konkrečiai bendruomenei. Pavyzdžiui, Giraitės gyventojai, besirenkantys pirmadieniais ir ketvirtadieniais, abi dienas pageidavo funkcinių treniruočių, neveroniškiai ir babtiškiai pasirinko zumbą ir jogos treniruotes, Domeikavos ir Vilkijos gyventojai – jogą ir funkcines treniruotes.

"Vietovės, kuriose vedu funkcines treniruotes, yra labai skirtingos ir įdomios. Kulautuvoje mankštinamės miške, ant samanų ar mažos žolės, Vilkijoje – naujame šiuolaikiškame stadione, o Giraitėje – senojo darželio teritorijoje. Įvairus ir susirenkančių skaičius – nuo dešimties iki 40. Bendruomenėje, kur susirinko gausiausias būrys, amžiaus vidurkis – apie 30 metų. Ten, kur sulaukiau dešimties treniruotės dalyvių, vyravo pagyvenę žmonės", – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi funkcinių treniruočių treneris Tautvydas Antanaitis.

Pasak trenerio, treniruočių programa sukurta kasdienio gyvenimo, sveikatai pagerinti, funkcijai tobulinti. "Tai elementarūs, standartiniai judesiai, kurie padeda palaikyti gerą formą, lengviau judėti. Pratimus lengvai įveikia bet kokio amžiaus žmonės, o tie, kurie nori didesnio krūvio, pratimus tam tikrais elementais pasunkinu", – sakė T.Antanaitis.

Bendruomenėje, kur susirinko gausiausias būrys, amžiaus vidurkis – apie 30 metų.

Treneris džiaugėsi, kad užsiėmimuose dalyvaujantys žmonės ir po treniruotės domisi, kiek kartų per savaitę reikėtų mankštintis, klausinėja apie sveiką mitybą, pratimus, kurie jiems tiktų labiausiai. "Nors mūsų, kaip trenerių, tikslas – siekti, kad žmonės sveikatintųsi ir stiprėtų, stengiuosi patarti", – teigė pašnekovas.

Kulautuvos gyventoja Asta Tamonienė neslėpė padariusi klaidą: į pirmąsias treniruotes neatsinešė vandens. "Tačiau užsiėmimas labai patiko, treneris jį puikiai vedė. Kai kuriuos pratimus atlikti buvo sunkoka, raumenis skaudėjo kelias dienas. Supratau, kad reikia mankštintis nuolat", – tvirtino moteris.

Pasak Astos, vienai sportuoti trūktų motyvacijos, o grupinės treniruotės tai skatina. "Smagu, nes susirinko gausus būrys kulautuviečių. Kai kurie atėjo šeimomis, su vaikais, nebuvome vien moteriškas kolektyvas. Kai mažiesiems mankštintis nusibodo, jie niekam netrukdydami nuskuodė žaisti į šalia esančią vaikų žaidimų aikštelę. Į  jogos treniruotes ir aš vesiuosi vienuolikmetę dukrą", – pirmųjų treniruočių įspūdžiais dalijosi jauna mama.

Parkuose ir šiaip gražiose vietose pakaunės gyventojai mankštinsis iki rugsėjo 1-osios, bet, jei orai leis, KRSVSB svarsto galimybę projektą tęsti ir visą rugsėjį. "O spalį jau prasidės kita sveikatinimo projektinė veikla 25 uždaruose taškuose, juose fizinis aktyvumas taip pat bus vystomas du kartus per savaitę. Be to, kiekvienos bendruomenės nariai bent kartą per du mėnesius iš anksto suderintu grafiku galės mankštintis Mastaičių baseine. Tai jau bonusinis užsiėmimas, savotiškas paskatinimas išbandyti kitokią mankštos formą", – sakė KRSVSB direktorius.

Tiems, kurie svarsto galimybę prisijungti prie jau sportuojančių kaimynų, primename, kad treniruotės yra nemokamos, į jas registruotis nereikia, todėl galima prisijungti bet kuriuo metu. KRSVSB rekomenduoja pratimus atlikti pagal savo galimybes, o atsiradus bet kokių nemalonių pojūčių – kreiptis į trenerį. Tėveliai į treniruotes gali atsivesti vaikus, tačiau už jų priežiūrą bus atsakingi patys. Specialaus pasiruošimo treniruotėms nereikia – svarbiausia dėvėti judesių nevaržančią aprangą ir patogią avalynę, o į jogos užsiėmimus atsinešti kilimėlį.

"Fizinis aktyvumas, sveika mityba yra vieni pagrindinių sveikatą puoselėjančių veiksnių. Turime puikias erdves, aktyvias bendruomenes ir galimybę prisidėti prie gyventojų aktyvumo sklaidos, todėl ir ėmėmės tokio projekto. Suprantame, kad vien kalbėti apie fizinio aktyvumo didinimą kalbėti neužtenka, reikia veikti", – teigė L.Dilys. Jis pabrėžė, kad tai bendras KRSVSB, Kauno rajono savivaldybės ir Nacionalinio sveikatingumo instituto projektas, kurį vykdyti padeda ir Lietuvos sporto universitetas.