- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis labiau šylantys orai vilioja prie vandens telkinių. Nors Kauno rajone nėra oficialiai įteisintų paplūdimių, puikių vietų maudynėms netrūksta. Labiausiai pamėgtose vietose – Kulautuvos tvenkinyje ir prie Dubysos, Partikų kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija) – reguliariai atliekami mikrobiologiniai tyrimai. Jie liudija: čia maudytis saugu.
Tiria kas dvi savaites
Pasak Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Juknienės, Kulautuvos tvenkinio ir Dubysos vanduo šiemet tirtas jau du kartus. "Rodikliai geri, vanduo švarus. Seniūnija taip pat pageidavo ištirti Neveronių tvenkinio vandenį, nes pernai čia buvo daug norinčių maudytis. Mėginiai paimti praėjusią savaitę", – tvirtino G.Juknienė.
Specialistai vandens mėginius ištirti paima likus dviem savaitėms iki maudymosi sezono pradžios, vėliau jie imami kas dvi savaites. Oficialus maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ąją ir baigiasi rugsėjo 15 d.
Vietos iniciatyvos – skirtingos
Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė patvirtino: pakaunėje yra ir daugiau maudynių vietų prie tvenkinių, bet jų teritorijos prižiūrimos bendra tvarka, o ne kaip maudyklos. Už tai yra atsakingi seniūnai. Patrauklesnę ir labiau pritaikytą aplinką poilsiui prie vandens sukurti dažnai padeda seniūnaičiai, bendruomenės nariai ar šiaip aktyvūs žmonės.
"Pernai seniūnaičių iniciatyva Kauno rajono savivaldybė tyrė Marvos forto, Tabariškių, Graužės II ir III tvenkinių populiarias maudynių vietas. Visose tirtose vietose maudytis buvo saugu, vandens kokybės mikrobiologinių parametrų vertės neviršijo ribinių verčių", – gražią iniciatyvą prisiminė G.Juknienė.
Karštomis vasaros dienomis daugiausia mauduolių sutraukia Drąseikių ir Neveronių tvenkiniai, Kulautuvos karjeras. Jis pakaunėje – pats populiariausias. 2014 m. čia įrengta gelbėjimo stotis, persirengimo kabinos, žaidimų aikštelės vaikams, tinklinio aikštelė, treniruokliai, specialiu taku į vandenį gali patogiai nusileisti ir neįgalieji. Kulautuvos karjeras sutvarkytas pasinaudojus ES lėšomis ir čia esantis paplūdimys atitinka Mėlynosios vėliavos reikalavimus.
Karštomis vasaros dienomis daugiausia mauduolių sutraukia Drąseikių ir Neveronių tvenkiniai, Kulautuvos karjeras.
Plečia pramogų spektrą
Jau trečią sezoną Kulautuvos paplūdimį prižiūri ir tvarko vandenlenčių parkas "Dock7". Jis nuolat tobulina paplūdimio infrastruktūrą ir plečia pramogų spektrą. Atsižvelgdamas į praėjusių metų patirtį, šiais metais "Dock7" įrengė antrą tinklinio aikštelę, ruošiama vieta kempingui.
"Apsilankyti išskirtinėje ir jaukioje kavinėje paplūdimyje, paplaukioti vandenlentėmis kulautuviečiai ir atvykę svečiai gali jau nuo gegužės pabaigos. Vis dar galiojančios karantino sąlygos lėmė, kad maudynių sezonas ir vandenlenčių parko veikla prasidėjo vėliau. Kadangi orai šiuo metu gražūs ir visi išsiilgę bendravimo ir buvimo kartu, paplūdimys sulaukia vis daugiau lankytojų, ypač savaitgaliais", – sakė Kulautuvos seniūno pavaduotoja Asta Tamonienė.
Nuo birželio 4-osios pradėjus kursuoti keltui "Vytis", jungiančiam Kulautuvą su Zapyškiu, ir laivui "Vilkija", lankytojų srautai vis auga. "Ypač jaučiamas didelis dviratininkų, kurie atvyksta į Kulautuvą dviračių taku nuo Šilelio kaimo, srautas, o veiklą atnaujinus keltui, atvyksta lankytojai ir iš kitos Nemuno pusės", – džiaugėsi A.Tamonienė.
Pasak Kulautuvos seniūno pavaduotojos, nepaisant poilsiaujančių gausos, praėjusiais metais nė karto nepasitaikė situacijos, kai dėl vandens užterštumo reikėtų riboti lankymąsi paplūdimyje. Tikimasi, kad taip bus ir šiais metais, o vietos gyventojai ir svečiai poilsiu Kulautuvos paplūdimyje galės mėgautis visą šiltąjį sezoną.
Ant kulnų lipa Neveronys
Kulautuvos paplūdimiui ant kulnų lipa ir populiarumu menkai nusileidžia neseniai vietos gyventojų iniciatyva atsiradusi maudynių vieta prie Neveronių tvenkinio.
Pirmuosius žingsnius žengė Neveronių seniūnija: atvežė žvyro ir išlygino apie 150 m ilgio pakrantę, išrovė vandenyje augusias žoles ir įrengė maudynių vietą. Pernai seniūnaičio Gedimino Bagdonavičiaus iniciatyva prie Neveronių tvenkinio buvo suręstas tiltelis.
Karštą vasaros dieną neveroniškiai mėgsta atsigaivinti tvenkinyje.
Praėjusį rudenį seniūnija organizavo menkaverčių krūmų šalinimo darbus visoje Neveronių tvenkinio pakrantėje. Iškirtus ir išvežus krūmus, vandens telkinys atsivėrė visu grožiu. Šiais metais Neveronių seniūnija tęsia darbus prie tvenkinio – dar keli šimtai metrų pakrantės išvalyta nuo ten priaugusių žolių, įrengta dar viena maudynių vieta su paplūdimio smėliu. "Tuo darbai nesibaigia, dar šiais metais prie tvenkinio įgyvendinsime apželdinimo projektą – bus atvežta žemių, pasėta žolė, pasodinti medžiai, įrengti suoleliai, atsiras paplūdimio tinklinio aikštelė ir treniruokliai", – vardijo Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.
Aldona Petkevičienė
Be to, seniūnija kartu su nauju Neveronių bendruomenės centro pirmininku Laimonu Teresa jau suplanavo tvarkymo darbus kitiems metams. Bendradarbiaujant bus sutvarkyta visa Neveronių tvenkinio pakrantė, atsiras poilsio ir sporto zonos gyventojams.
Garsina tarptautinės ugniagesių pratybos
Veiklaus seniūno Šarūno Pikelio dėka gražią vietą šventėms ir poilsiui prie vandens jau keleri metai turi ir Batniavos seniūnijos gyventojai. Prie Kvesų karjero seniūnijos iniciatyva įrengta maudynių vieta, tinklinio aikštelė, pastatyta grilinė, persirengimo kabina, šiukšliadėžė, lieptelis. Nors poilsiautojai yra palyginti kultūringi, teritoriją prižiūri ir tvarką palaiko seniūnijos darbininkai.
Smėlis prie Kvesų karjero nenusileidžia, o gal net pranoksta pajūrio, todėl ši vieta vis labiau populiarėja, čia atvyksta poilsiautojai iš kitų seniūnijų ir net rajonų. Kvesų karjerą garsina ir kasmet čia vykstančios tarptautinės ugniagesių pratybos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje3
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu106
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais1
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...