Šeši šimtukai

Išvysti tokius rezultatus ekrane, neabejotinai labai malonus jausmas, nors visi jie ir tikėjosi gerų įvertinimų. Dalis kalbintų šimtukininkų lieka Lietuvoje, čia pat Kaune, dalis priėmė užsienio aukštųjų mokyklų pasiūlymus. Dažniausia jų pasirinkta sritis – informatika.

Mokslams visi šeši absolventai skyrė daug laiko, tačiau juos mokslo metų įkarštyje buvo galima sutikti ir šokių studijose, sporto klubuose, ir brazdinančius gitara, lankančius kultūros renginius, palinkusius ties rankdarbiais ar tiesiog tinginiaujančius.

Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) absolventė Gabija Jakelaitytė laikė šešis valstybinius brandos egzaminus (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, biologijos, chemijos ir fizikos) ir visų rezultatai tokie patys – po 100 balų, aukščiausias įmanomas įvertinimas.

Į pasiektą rezultatą mergina žvelgė ramiai, to ir tikėjosi – pastangų buvo įdėta daug, bet įvertinimų laukimas kėlė nemažai emocijų. „Labai įstrigo tas jausmas, kai, tikrindama rezultatus, spaudai mygtukus ir atrodo, kad širdis tuoj išlėks. Tada streso buvo daugiau, nei rašant egzaminus“, – palygino kaunietė.

Ji sulaukė daug sveikinimų ir iš artimųjų, ir mokytojų, ir iš bendraamžių. Tokį bendruomeniškumą labai vertina. „Tai pasidžiaugimas bendrais pasiekimais. Visi žmonės kažkiek prisidėjo prie mano rezultatų“, – dėkinga G.Jakelaitytė.

Traukia aplinkosauga

Pasiteiravome, ar geriausiai Kauno abiturientei nuo pat pradinių klasių viskas sekėsi. „Man labai nepatinka sąvoka „sekėsi“. Ką reiškia sekėsi? Pirmoje klasėje man buvo sunkiau, nes į mokyklą pradėjau eiti metais anksčiau. Bet su pagalba, įdėjus darbo viskas baigėsi gerai. Pirmas mano pažymys gimnazijoje iš matematikos buvo penki. Ar tai reiškia, kad man nesisekė matematika? Ne. Reikėjo įsivažiuoti. Supratau, kad reikės įdėti pastangų. Ir dėjau tų pastangų“, – pasakojo G.Jakelaitytė.

Dvylika mokyklos metų vienu ypu apžvelgti sunkoka. „Buvo visko. Ir sunkesnių akimirkų, ne tokių gerų pažinčių. Kita vertus, sutikau ir daug labai gerų žmonių. Iš esmės džiaugiuosi tais metais. Jeigu reikėtų kartoti, nežinau, ar kažką keisčiau. Tikriausiai nekeisčiau, nes visos patirtys asmenybę paaugina“, – samprotavo mergina, vardijusi, kad mokykloje įgijo bendravimo, analitinio mąstymo, problemų sprendimo įgūdžių, žinių, taip pat prasiplėtė bendravimo ratas. Itin geras emocijas kelia vienijantis bendruomeniškumo jausmas.

Tikrai nebuvo taip, kad patiko visi dalykai, visos pamokos. Ji mėgsta skaityti, bet sunku suprasti, kodėl mokymo programai parinktas, pavyzdžiui, būtent tokių analizuojamų kūrinių sąrašas.

„Jaunam žmogui skaityti 25 knygas apie kaimo žmogaus išgyvenimus nėra labai artima. Nesakau, kad programoje visiškai neturėtų būti tokios literatūros, bet norėtųsi įvairovės“, – sakė kaunietė.

Kas toliau? Pirmadienį G.Jakelaitytės laukia pokalbis su Mančesterio universiteto atstovais. Neabejojame, kad nuo rudens į ją jau bus galima kreiptis kaip į šios aukštosios mokyklos chemijos inžinerijos studentę.

„Save įsivaizduoju chemijos pramonėje. Norisi eiti kuo toliau, pasiimti kuo daugiau patirties, kažkada ją parvežti į Lietuvą ir ja dalytis čia. Manau, jeigu norisi būti gera tarptautinio lygio specialiste, negalima užsisėdėti vienoje vietoje, reikia pamatyti pasaulio“, – mintimis dalijosi kaunietė.

Ji norėtų prisidėti prie aplinkosaugos problemų, taršos mažinimo, sprendimo.

Užsimezgusios draugystės

Gabijos mokslo draugė irgi KTUG atstovė Ieva Žukauskaitė pelnė penkis šimtukus, kaip ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos (LSMUG) atstovas Martynas Burneikis.

„Rezultatai maloniai nustebino, pranoko lūkesčius. Džiugu, kad pasisekė, tačiau šimtukų nesureikšminu. Neturėjau išsikėlusi tikslo gauti maksimalius įvertinimus. Tiesiog stengiausi, kad rezultatai būtų kuo geresni ir pavyktų įstoti į norimą studijų programą“, – pasakojo I.Žukauskaitė, nusprendusi likti Kaune. Ateitį ji sieja su informatikos studijomis KTU.

Ievos šimtukai – iš privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros, taip pat iš pasirenkamųjų anglų kalbos, matematikos, informacinių technologijų ir fizikos egzaminų. „Fizikos egzamino stojant į norimą studijų programą laikyti nebūtina, tačiau norėjau apsidrausti, nes konkursiniam balui skaičiuoti imamas informatikos arba fizikos egzamino rezultatas“, – sakė šimtukininkė.

Mergina neturi užsibrėžusi konkrečių gyvenimo tikslų. „Tiesiog stengiuosi viską daryti taip, kad mano veiksmai suteiktų kuo daugiau gerų emocijų tiek man pačiai, tiek aplinkiniams“, – sakė kaunietė.

Ji džiaugėsi, kad sutiko tiek daug nuostabių mokytojų – „savo srities specialistų ir įkvepiančių žmonių, kurių dėka ir pavyko gerai išlaikyti egzaminus“. Taip pat labai vertina mokyklos suole užsimezgusias draugystes, galimybę būti, kaip įvardijo, nuostabios bendruomenės dalimi.

Pasirinkimas: I.Žukauskaitė savo ateitį sieja su informatikos sritimi. Asmeninio archyvo nuotr.

Pamatęs nuščiuvo

Įspūdingų rezultatų sulaukęs M.Burneikis renkasi farmacininko studijas, lieka Kaune, tačiau neatsisako ir noro vėliau gilintis į filosofijos sritį, išvykti mokytis į užsienį. „Pamatęs penkis šimtukus nuščiuvau. Reakcija rami, bet kažkiek nustebau. Pirmiausia pagalvojau, kad reikia pasakyti tėvams“, – pasakojo vaikinas.

Ir jam sudėtinga apibūdinti dvylika mokslo metų: daug įvykių, pokyčių. „Pasakyčiau taip: tai labai svarbus ir formuojantis gyvenimo etapas. Susiradau daug draugų, kurie, tikiuosi, bus visam gyvenimui, mokykloje supratau, kas man iš tikrųjų yra svarbu. Labai gerai vertinu šį etapą“, – teigė kaunietis.

Labiausiai jam „nenusisekė“ matematikos egzaminas – 91 balas. Lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, biologijos, istorijos ir chemijos – po minėtą 100. Istoriją rinkosi tik dėl to, kad, jo manymu, ji yra svarbus dalykas, o kitus egzaminų pasirinkimus lėmė stojamojo konkursinio balo dedamosios.

Spektras: M.Burneikis renkasi farmacijos studijas, bet neatsisako planų, kada nors rimčiau nerti į filosofijos sritį. Vyčio Šulinsko nuotr.

„Visada galima geriau“

Vesta Cicėnaitė KTUG baigė su keturiais šimtukais, bet, jei ne keli balai, šimtukus būtų turėjusi iš visų šešių laikytų egzaminų. „Tėvai džiaugėsi labiau už mane. Aš visada maniau, kad galiu geriau. Istorijos gavau 98, chemijos – 95. Balai aukšti, bet visada galima geriau”, – kukliai vardijo mergina, į Kauną vien dėl mokslų atvykusi iš Ignalinos.

Prisiminusi gimnazijoje praleistus metus ji sakė labai džiaugiasi visa bendruomene, ypač pedagogais. „Manau, didelė dalis tai yra jų nuopelno, kad man taip gerai pasisekė egzaminuose. Visi metai buvo produktyvūs, ne tik mokslo, bet ir asmenybės tobulėjimo, ugdymosi prasme. Mane lydėję mokytojai – išskirtinės asmenybės. Matydama net ir jų humoro jausmą, kartais sarkazmą, pasiėmiau labai daug iš jų. Matai, kokiu žmogumi norėtum būti“, – atviravo V.Cicėnaitė.

Ji svarsto apie tiksliųjų mokslų studijas. Turi pasiūlymą iš Nyderlandų arba kitas variantas – programų sistemos arba bioinformatika Vilniaus universitete, nors laisvalaikį dedikuoja teatrui, antikinei literatūrai ir filosofijai, protmūšiams, pedagogikai. Ne tik pati mokėsi, bet ir dirbo Nacionalinėje moksleivių akademijoje  – konsultavo jaunesnius gabiuosius mokinius.

„Dvyliktoje klasėje likdavo laisvo laiko, bet daugiau koncentravausi į mokslus. Supratau, kad veikti vien dėl savęs yra neįdomu. Skamba ganėtinai banaliai „pakeisti pasaulį“, bet noriu prasmingai panaudoti savo žinias, mokslą, gebėjimus, prisidėti prie bendros žmonijos gerovės.

Pagalba: dalį laisvalaikio V.Cicėnaitė leidžia konsultuodama jaunesnius gabius mokinius. Asmeninio archyvo nuotr.

Šokiai ir pianinas

LSMUG absolventė Kamilė Balžekaitė sakė, kad mokyklą bus gera prisiminti ne tik dėl keturių šimtukų iš egzaminų, bet ir dėl ypatingos motyvuojančios gimnazijos atmosferos. Galvodama apie studijas ji rinkosi iš Kauno ir Vilniaus. Pirmasis jos pasirinkimas – informatikos studijos Vilniaus universitete.

Nusistebėjus, kodėl ne medicina, ką sufleruotų gimnazijos pavadinimas, kaunietė minėjo, kad metams buvo perėjusi mokytis į KTUG, bet grįžo, įsitikino, kad LSMUG skirta įvairiomis sritimis besidomintiems jaunuoliams.

Ji daug dėmesio skiria ne tik pamokoms, bet ir mokslinei veiklai. Pavasarį kartu su Edu Kačerginskiu ES jaunųjų mokslininkų konkurse pelnė prestižinės Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos specialųjį apdovanojimą. Konkursui pateiktas darbas – tarpdisciplininis, susijęs su technologijomis, fizika, biologija.

Beje, vienas Kamilės pomėgių – gatvės šokiai, protmūšiai, dešimt metų grojo pianinu, mielai prie jo prisėda ir dabar. Iš gimnazijos įspūdį, be viso kito, jai paliko renginiai, pavyzdžiui, klasių chorų karai.

Įvairiapusiškumas: K.Balžekaitė ne tik gerai mokosi, bet ir domisi gatvės šokiais, jai patinka dalyvauti protmūšiuose, dešimt metų grojo pianinu. Asmeninio archyvo nuotr.

Įtraukė rankdarbiai

Keturis šimtukus surinkusios KTUG absolventės Ievos Mockaitytės prioritetas – irgi informatika. Į šią sritį ji planuoja gilintis studijuodama užsienyje.

Aukščiausiu įmanomu balu įvertinti šios gabios ir išskirtinės kaunietės lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų darbai.

Vienas Ievos laisvalaikio pomėgių – rankdarbiai, mezgimas, kompiuteriniai žaidimai. „Juos atradau dar vaikystėje. Jie iki šiol išlikę viena mėgstamiausių mano laisvalaikio veiklų ir mane įkvepia domėtis informacinėmis technologijomis“, – sakė pašnekovė. Tiesa, pati jų kurti kol kas neplanuoja, ją labiau domina kitos informatikos sritys.

Merginos pomėgiu megzti džiaugiasi ir jos augintinis, kurį žiemą šildo jos nunertas stilingas ir šiltas paltukas. Ievos gabumais randarbiams galėjo įsitikinti ir bendramoksliai – ji padirbėjo su kostiumais šimtadienio šventei.

Užtikrintai: I.Mockaitytės gabumai – ne tik akademinėje, bet ir rankdarbių srityje. Asmeninio archyvo nuotr.

Koks receptas?

Visų šešių kalbintų jaunuolių atsakymas į klausimą, kas lėmė puikius jų mokymosi rezultatus, – labai panašus. Dėmesys per pamokas ir ne tik paskutiniais metais, kruopštus pasikartojimas namie, pasilikti laiko pomėgiams, net ir paprasčiausiam patinginiavimui.

„Mokiausi nuolat ir atsakingai – per pamokas stengdavausi įsisavinti mokytojų pateikiamą medžiagą, o namie pakartodavau, pasikonspektuodavau. Kartais namuose prie knygų tekdavo ir ilgiau pasėdėti, tačiau naktimis mokytis nereikėjo“, – sakė I.Žukauskaitė.

Laisvalaikį ji skiria ir mėgstamam serialui, klauso tinklalaides, mėgsta skaityti detektyvus, domisi istorija, Rytų Azijos kultūromis.

Labai svarbu matyti prasmę, ką darai. Pastebiu, kad tie žmonės, kurie supranta, žino, kam jiems reikalinga matematika, biologija ar istorija, tuos dalykus mokosi tikrai geriau.

G.Jekaitytė pasakojo, kad mokslai kartais uzurpuodavo ir savaitgalius. „Pasidarai namų ruošos darbus, pasportuoji, o likęs laikas – mokslams. Laisvo laiko bendrauti su draugais likdavo mažokai. Tačiau turėjau tikslą ir jį pasiekiau“, – kalbėjo kaunietė.

Jeigu para būtų bent pora valandų ilgesnė, daugiau laiko būtų galėjusi skirti šiuolaikiniams šokiams, knygoms – kažkada labai mėgo fantastiką, bet jos namų bibliotekoje yra ir klasikinio, ir kitokio žanro kūrybos. „Knygos praplečia akiratį. Daugiau žinių įgyji ir žmones lengviau supranti“, – sakė mergina.

Martynas taip pat pabrėžė pomėgio skaityti, nuoseklaus mokymosi ir pakankamo poilsio, miego svarbą. Jis laisvalaikiu tiesiog ilsisi, klausosi muzikos, žiūri filmus, leidžia laiką su draugais. Mėgsta parodas, kultūrinius renginius, todėl šie metai, kai Kaunas yra Europos kultūros sostinė, jį labai džiugina. Beje, šiemet dar rado laiko ir naujam hobiui – pradėjo groti gitara.

„Visada turėdavau ir gryno nieko neveikimo, kai paskaitinėji ką nors arba pagulinėji“, – pritarė V.Cicėnaitė.

K. Balžekaitė pastebėjo, kad prieš ir per egzaminus labai svarbi psichologinė būsena, kad streso sąlygomis pavyktų susikaupti ir koncentraciją išlaikyti net tris valandas, kiek trunka egzaminas. Stresą valdyti jai padėjo patirtis olimpiadose, kur užtrukdavo ir po keturias valandas.

„Didelė dalis specialistų ir asmeniškai mano mokytojai sako, kad mūsų kartos teksto supratimo įgūdžiai silpnesni. Visa mano karta yra galbūt labiau išsiblaškiusi, skubanti. Per egzaminus, atsiskaitymus patarčiau pabandyti nurimti ir atidžiai perskaityti užduotis. Chemijos mokytoja sakydavo – egzaminuose nėra nieko, ko jūs nežinotumėte. Iš pradžių svarbiausia tiesiog susikaupti“, – patarė Vesta.

Patarimai dvyliktokams

Dar tarp patarimų mokiniams – nepervargti, neperdegti besiruošiant egzaminams, didelius darbus suskaidyti į daug dalių ir jas išsidėstyti per ilgesnį laiką.

„Labai svarbu matyti prasmę, ką darai. Pastebiu, kad tie žmonės, kurie supranta, žino, kam jiems reikalinga matematika, biologija ar istorija, tuos dalykus mokosi tikrai geriau. Visiems žmonėms tikrai būna dienų, kai nesinori nieko daryti. Priminimas sau, kodėl mokausi tų dalykų, padeda pajudėti“, – konstatavo G.Jakelaitytė, rekomendavusi pasiieškoti skirtingų mokymosi šaltinių, dėl, atrodytų, neįveikiamos užduoties pabandyti kreiptis į vyresnius draugus, net ir pati yra naudojusis mokymosi svetainių pagalba.

„Dar labai svarbu stebėti, kas žmogui patinka, – tęsė kaunietė. – Man, pavyzdžiui, labai patinka šokti. Tai buvo didžiulis prasiblaškymas nuo mokslų ir charakterio ugdymas. Žmonėms reikia suteikti galimybę išbandyti atrasti, kas patinka, rasti būdą, kuris padėtų atsijungti nuo mokslų, kad ir tiesiog su draugais pabendrauti. Perdegimas dar niekam nepagerino rezultatų. Pati esu pastebėjusi, kad dėl nuovargio atsiranda žioplų klaidų, nors atrodo, kad viską moku, viską žinau.“

Šimtukininkai prabilo ir apie tai, kad nebūtina visiems siekti tik maksimalių rezultatų. Jie toli gražu nenulemia, ko žmogus apskritai vertas, koks jis yra ir koks gali būti.

„Valstybiniai brandos egzaminai yra daugiau šabloniški. Aiškūs kriterijai, ką, pavyzdžiui, turi padaryti, parašyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamine, ką tekste paminėti, autorius reikia pasirinkti būtent iš to sąrašo ir iš jokio kito. Mokinys yra įspraustas į rėmus. Biologijos – vėl lentelės, skaičiavimai. Daug šabloniškumo. Atsižvelgiant į tai, kokios užduotys, ne kiekvienam reikia šimtuko, o jo ar devyniasdešimties balų negavus nereiškia, kad griūva visas gyvenimas“, – apie daugybę kelių ir galimybių kalbėjo G.Jakelaitytė.