Pavienės monetos

Vienas pirmųjų lobių, kurių archeologams pavyko rasti, – XVII a. monetos. „Kauno diena“ rašė, kad jų rasta Arkikatedros bazilikos prieigose.

„Iki šiol esame aptikę šešiolika monetų. Jos visos pavienės, lobio sąvoką atitinkančio radinio kol kas neturime“, – apie tai, kad senųjų monetų puodynės dar nepavyko atrasti, pripažino archeologinius kasinėjimus Vilniaus gatvėje vykdančios mažosios bendrijos Praeities tyrimų instituto direktorius Simonas Sprindys.

Jis „Kauno dienai“ pasakojo, kad dauguma pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje rastų monetų yra Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero (valdymo metai 1649–1668 m.) šilingai. „Tai, ko gero, dažniausiai archeologų Lietuvoje aptinkamos XVII a. monetos, kurių buvo prikaldinta keli šimtai milijonų vienetų. Aptikome XIX a. Rusijos imperijos monetų, XX a. Lietuvos Respublikos ir SSRS monetų“, – detalizavo S.Sprindys.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Indų likučiai

Archeologai teigė, kad monetos nebuvo vieninteliai radiniai, kurių nuėmus Vilniaus gatvės grindinį pavyko rasti. Į specialistų rankas pateko ir apie praėjusio šimtmečio kauniečių gyvenimą pasakojančių įvairių indų duženų.

„Didžiąją dalį radinių sudaro buitinės keramikos šukės: puodų, lėkščių, puodynių fragmentai, taip pat itin daug gyvūnų kaulų. Beveik visuose šurfuose randame XVI–XVII a. siekiantį kultūrinį sluoksnį, turtingą šių radinių. Keliuose šurfuose aptikome akmeninių grindinių liekanų ir medgrindų fragmentų“, – nurodė Praeities tyrimų instituto vadovas.

Svarbu paminėti, kad, net ir aptikus archeologinių vertybių, gatvės rekonstrukcijos darbai nebus stabdomi ar neįmanomi.

Pasak jo, tiek monetų, tiek kitų dirbinių (buitinės ir statybinės keramikos dirbinių šukių, kaulinių, stiklinių ar metalinių dirbinių) laukia vienodas likimas: atlikus visus archeologinius tyrimus, radiniai bus inventorizuoti. Vėliau bus aprašyti, išmatuoti, nustatyta jų tipologija ir pagaminimo laikotarpis, nufotografuoti.

„Tai atlikus, radiniai kartu su visa informacija bus perduota Kauno miesto muziejui“, – pasakojo S.Sprindys.

Ką valgė kauniečiai?

Kasinėjimų metu rasta ir gyvūnų kaulų. Juos ištyrinėjus bus galima pabandyti sudėlioti anuomet gyvenusių kauniečių valgyto maisto meniu.

„Gyvūnų kaulų laukia zooarcheologiniai tyrimai, kurių metu bus nustatytos gyvūnų rūšys, jų amžius ir t.t. Iš šių duomenų bus galima nupiešti šiokį tokį XVI–XVII a. Kauno miestiečių mitybos paveikslą“, – apie tai, kad galima nustatyti, ką tuomečiai žmonės dėjo ant pietų stalo, pažymėjo archeologas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniaus gatvėje jau eina į pabaigą ir, pasak archeologų, panašu, kad jie nesukliudė rangovams pradėti vykdyti požeminių inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbus.

„Tolesni archeologiniai tyrimai bus vykdomi bendradarbiaujant su rangovais ir paraleliai su jų atliekamais darbais. Svarbu paminėti, kad net ir aptikus archeologinių vertybių, gatvės rekonstrukcijos darbai nebus stabdomi ar neįmanomi. Net jei archeologams ir reikėtų detaliau ištyrinėti vieną ar kitą vietą, rangovas savo darbus tuo metu galėtų vykdyti šalia suprojektuotų darbų vietose“, – apie tai, kad dėl kasinėjimų neturėtų nusitęsti Vilniaus gatvės rekonstrukcija, teigė Praeities tyrimų instituto direktorius.