Pirmokų tėvus šiurpina tupyklos: vaikai į namus grįžta su „turtu“ kelnėse

Kauno Pilėnų progimnazijos moksleiviai gamtinius reikalus vis dar atlieka ant sovietinių tupyklų.

Gimimo dienos "dovana"

"Girdėjau apie tupyklas Šilutės, Tauragės mokyklose, bet nesitikėjau, kad jų galima rasti ir Kaune", – į redakciją užsukusi Lina (vardas pakeistas), sunkiai tramdė pyktį.

Tualetai-tupyklos man iki šiol mena vaikystę, o jausmo, kad juoda skylė įtrauks ir nepaleis, vis dar negaliu atsikratyti. Šią vasarą Smiltynėje, pakeliui į Lietuvos jūrų muziejų, viešajame tualete akis akin susidūrusi su dvokiančia sovietine atgyvena, tekina skuodžiau lauk ir meldžiau Aukščiausiojo, kad keleivius iki delfinariumo gabenusio traukinuko vairuotojas stipriau spaustų akseleratorių.

Darsyk juodąją skylę pamačiau Monciškėse, vagonėlių miestelyje. Tąsyk fiziologiniai poreikiai buvo stipresni už baimę prasmegti prarajoje. Mano mažosios lipti ant siaubūno taip ir neišdrįso – miške ieškojome eglės storesniu kamienu.

Pusvalandį kamantinėjau sūnų. Galiausiai jis prisipažino, kad bijo mokyklos tualetų, todėl kenčia. Klausiau jo pasakojimo, o širdis plyšo į tūkstančius gabalėlių.

Apie dukras, vienai kurių greit bus penkeri, kitai vos prieš kelias savaites suėjo septyneri, užsiminiau ne veltui. Tokio pat amžiaus Kauno Pilėnų progimnazijos pirmokams tualetai-tupyklos arba, kaip aš pasakyčiau, tualetai baubai, nuo šio rugsėjo tapo kasdienybe, tiksliau, iššūkiu. Tiesa, ne visiems. Mergaitės naudojasi unitazais, o berniukai priversti tūpti ant minėtųjų atgyvenų.

Pasakojant apie Pilėnų progimnazijos berniukų tualetus, mamai Linai ne be priežasties pabiro ašaros. Jas moteris sunkiai tramdė ir sūnaus gimimo dieną, kai mokyklos koridoriuje, apkabinusi ir bučiniu apdovanojusi vyresnėlį, pajuto pro kelnes besisunkiantį kvapą, o už savo apykaklės – jo ašaras.

"Maniau, kad nespėjo nueiti į tualetą. Gimimo diena su naujaisiais klasės draugais juk buvo pilna įspūdžių, – dar tris dienas iš eilės berniukui namo grįžus su "turtu" kelnėse, moteris suprato, kad dėl to kaltos ne šventinės emocijos. – Pusvalandį kamantinėjau sūnų. Galiausiai jis prisipažino, kad bijo mokyklos tualetų, todėl kenčia. Klausiau jo pasakojimo, o širdis plyšo į tūkstančius gabalėlių."

Skundžiasi pilvo skausmu

Pastaruoju metu septynmetis ėmė skųstis pilvo skausmu. Tiesa, tik tomis dienomis, kai reikia eiti į mokyklą. Savaitgaliai išgydo visus negalavimus.

"Kol išeina iš namų, jis bent du kartus užsidaro tualete. Nesako, bet suprantu, kad bando išsituštinti. Pakeliui į mokyklą neretai prašo vyro stabtelėti degalinėje. Ar tai normalu, kad vaikas bijo mokyklos, nes žino, kad, prispyrus reikalui, negalės pasinaudoti jos tualetu?" – du sūnus auginanti moteris baiminosi, kad tupyklos nepataisomai sužalos vyresnėlio psichiką.

Moteris ne kartą kalbėjo su pirmagimiu. Kartu ėjo ir į mokyklos tualetus, tačiau įtikinti vaiko, kad į juos neįkris, nepavyko. Apie problemą Lina pranešė ir klasės auklėtojai. Esant reikalui, ši pasisiūlė nuvesti berniuką į tualetą arba naudotis tolėliau esančiu mergaičių.

"Ar tai išeitis? Berniukui eiti į mergaičių tualetą – ne ką mažesnė trauma", – iš nevilties rankomis skėsčiojo moteris. Keisti mokyklos moteris nenori, mat ši yra netoli namų, o ir pakeisti įstaigą prasidėjus mokslo metams nėra taip paprasta.

"Žinote, kas baisiausia? Daugiau nei prieš savaitę mokyklos pavaduotoja ėjo per klases ir tikrino, ar visi vaikai apsirengę mokyklinius megztukus. Buvusieji be jų gavo pastabas. Administracija tragediją mato dėl tokių smulkmenų, o atgyvenę mokyklos tualetai ir vaikų gerovė – nė motais", – aštrios kritikos mokyklos vadovybei negailėjo motina.

Nežinojo apie problemą

Dirstelėjome į internetinį progimnazijos puslapį. Ataskaitose čia aprašomi visi mokyklos ir mokinių labui nuveikti darbai. Pakeisti kabinetų ir koridorių langai, renovuota aktų salė, pirmojo aukšto fojė, šiuolaikiškai įrengti informacinių technologijų, matematikos, istorijos, muzikos, metodiniai kabinetai, modernus informacinis centras.

Mokykloje naudojamos keturios interaktyvios lentos, visuose kabinetuose yra multimedijos, įrengtos kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos su interneto prieiga, atnaujinti mokykliniai baldai, pakeista grindų danga, suremontuoti kabinetai. Biblioteka nuolat papildoma naujų leidinių ir metodine literatūra.

Tualetai? Jie, anot mokyklos vadovo Juozo Daukšio, kapitalinio remonto sulaukė prieš dvylika metų. Tuomet senosios tupyklos buvo pakeistos naujomis, modernesnėmis ir kiek mažesnėmis už ankstesnes. Mergaičių tualetuose buvo pastatyti unitazai – to pageidavo mokyklos administracija. Kodėl pastarieji nebuvo įrengti berniukų tualetuose, mokyklos vadovas negalėjo atsakyti. Kaip ir į klausimą, ar pačiam būtų smagu gamtinius reikalus atlikti virš juodosios skylės.

"Pasilaikysiu nuomonę sau. Mes stengiamės daryti tai, kas geriausia mokyklai, vaikams ir tėvams", – už mokyklos vadovą suskubo atsakyti pavaduotoja ūkio reikalams Jūratė Fedoravičienė.

Pakeis kelias tupyklas

Tualetai-tupyklos, anot progimnazijos direktoriaus, iki šiol niekam nekliuvo, todėl į redakciją besikreipusios mamos skundas jam buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.

"Norint spręsti problemas, būtina kalbėti", – tėvus į dialogą kvietė J.Daukšys.

Direktoriaus pavaduotojai ūkio reikalams taip pat buvo keista, kodėl pirmoko mama nesikreipė į mokyklos administraciją. Nuostabą jai kėlė ir tai, kad apie problemą direktoriui nepranešė nė viena iš keturių pradinių klasių mokytojų.

"Į mus vaikai visuomet gali kreiptis. Be to, mokykloje turime pedagogą-padėjėją, kuris gali nuvesti vaiką į tualetą", – Pirmokėlius, nedrįstančius prašyti suaugusiųjų pagalbos J.Fedoravičienė ragino naudotis pirmajame aukšte įrengtu mokytoju tualetu. Jis laisvai prieinamas ir nėra rakinamas nuo mokinių.

Dar prieš "Kauno dienos" apsilankymą mokykloje administracija tikino savo iniciatyva planavusi kiekviename aukšte, berniukų tualetuose, po vieną tupyklą pakeisti unitazu. Šie darbai esą bus atlikti iki Naujųjų metų.

"Šiam momentui du tualetus su klozetais, esančius pirmajame aukšte, mes galėjome padaryti berniukų, bet nieko apie tai nežinojome", – J.Fedoravičienė neabejojo, kad galima rasti kiekvienos problemos sprendimo būdą, svarbiausia apie tai kalbėti.


Virginijus Mažeika, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas

Pastaruosius kelerius metus Kaunas skiria daug dėmesio mokyklų ir vaikų darželių sanitariniams mazgams tvarkyti, kad jie būtų kaip įmanoma higieniškesni. Vien pernai renovuota 280 patalpų, o šiemet – dar 126. Darbai įsibėgėję ir tikrai bus tęsiami kitąmet nemažinant jų tempo.

Darbai atliekami atsižvelgiant į mokyklų pateikiamus poreikius. Taigi ir šiuo atveju iniciatyva pirmiausia turėtų kilti iš pačios mokyklos bendruomenės ir administracijos. Apmaudu, kad tėveliai, užuot pateikę savo nusiskundimus tiesiai mokyklos vadovybei ar savivaldybei, renkasi mažiau efektyvų problemų sprendimo būdą pasitelkdami viešąją erdvę.

Beje, Pilėnų progimnazijoje sanitariniai mazgai buvo atnaujinti maždaug prieš dešimtmetį, o mieste dar yra prastesnės būklės patalpų, kurioms teikiama pirmenybė. Kitais metais planuojama imtis darbų ir Pilėnų progimnazijoje.

Pastaruoju metu mokyklų vidaus patalpoms remontuoti skiriama apie 2 mln. eurų per metus, ir tai yra ženkliai daugiau nei prieš kelerius metus. Iš viso mokyklų infrastruktūros gerinimas šiemet miestui turėtų atsieiti apie 14 mln. eurų, tačiau nemažą dalį sudaro mokyklų aplinkos tvarkymo, sporto aikštynų atnaujinimo, fasadų renovavimo ir kiti darbai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Labai keista

Labai keista portretas
Nuotraukoje idealus masinio naudojimo tualetas. Visų pirma tuštinamasi kaio gamtos įsakyta - atsitūpus, o ne sėdint ant klozeto. Man įdomu, ar tos mamytės yra išmokiusios savo vaikus nuvalyti, ką po sagęs palieka?

Petras Lisauskas

Petras Lisauskas portretas
Dirbau kadaise stovykloje vadovu, tokioj mažoj 20 vaikų nedaugiau. Prie "normalaus" tūliko eilė prie dviejų tupyklų nieko? Kodėl- NEMOKA vaikai tupėti!!!! tai Tamstos pažiurpę tėveliai susirinkite šmutkes ir į žygius net visai dienai bet dar ir su palapinėmis   va tada išmoksite ir TUPĖTI o dar ir gamtą mylėti

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl Lietuvoje mažai kas nori mokytis? "Žinojimas yra mąstymo, o ne mokymo pasekmė. Žinojimas atsiranda, kai žmonės apmąsto ir pasirenka naują elgesį. Bet jei darbo aplinka nepalaiko tokio elgesio, gerai apmokytas darbuotojas nesikeis." Lietuvoje geros darbo vietos skiriamos tik giminėms ir kitiems labiau patikimiems. Gerai apmokytas darbuotojas nevertinamas, todėl mokytis nori nedaug kas. Todėl mokytojų ir dėstytojų bei profesorių autoritetas Lietuvoje žemas. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 70

Galerijos

Daugiau straipsnių