Atminimo lentos atidengimas – vienas iš šeštadienį Kaune vykstančių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) 30-mečio minėjimo renginių.

Tremtiniai ir politiniai kaliniai prie namo, kur Sąjūdžio laikais veikė klubas „Tremtinys“, rinkosi po šv. Mišių Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Atminimo lentą pašventino pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis kunigas Robertas Grigas. „Šiandien bandžiau pasakyti žmonėms, kaip jaučiuosi dalyvaudamas panašiuose renginiuose: nenorėčiau, kaip dabar kartais vyksta, padaryti stabu ar raudų stulpu tos mūsų skaudžios patirties, – sakė disidentas. – Juk tie žmonės, kurie kalėjo, buvo persekiojami, visa tai žmogiškai oriai ištvėrė, tačiau nebuvo nugalėti, nebuvo palaužti. Daugelis jų sąmoningai prisiėmė persekiojimus ar represijas dėl to, kad mylėjo Lietuvą, linkėjo jai gero, linkėjo jai laisvės. Daug svarbiau yra akcentuoti, kad ta patirtis yra mūsų stiprybės šaltinis. Tai turėtų padėti ir naujomis sąlygomis kurti žmoniškesnę Lietuvą, be korupcijos, be kvailų ar tuščių tarpusavio vaidų, labiau matant bendrus tikslus.“

Atidengus memorialinę lentą, LPKTS narių eisena nusidriekė link Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rūmų Daukanto gatvėje. Į minėjimą Kaune iš Rokiškio atvykusios moterys apgailestavo, kad minėjimui pasirinkta nedidelė salė, talpinanti vos 750 žiūrovų, todėl buvo nustatyti limitai, kiek LPKTS skyrių narių gali vykti į šį minėjimą. „Mes iš Rokiškio atvažiavom septyniese: aš, Elytė, Leonora, Genutė, Virginija, Algis, Izidorius, – skaičiavo Zita prisistačiusi žilaplaukė moteris. – Mes – tremtinės: aš, kaip ir mano vyras, buvome ištremti į Irkutsko sritį, Elytė – Permės sritį. Jaučiam pareigą dalyvauti LPKTS sąskrydžiuose Ariogaloje ir kituose renginiuose.“

VDU koncertų salėje vyko iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti Seimo nariai, miesto valdžios atstovai.

„Šiandien čia atvykome ne tik švęsti reikšmingo jubiliejaus proga, bet ir pasidžiaugti, kad jau 30 metų esame kartu, pabūti  su savo likimo broliais, pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Svarbiausia parodyti ir įrodyti visiems, kad mes ir dabar stiprūs, reikalingi ir vieningi kilniems   Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimo ir  įtvirtinimo darbams“, – taip siekius apibūdino LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

Pasak jo, jei nuo pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m. iki dabar Lietuva būtų buvusi laisva, nebūtų patyrusi  tremties ir okupacijos, tauta būtų kitokia: „Mūsų būtų žymai daugiau nei trys milijonai, o ir dabar senatvėje  gyventumėme oriai ir pagarboje.“

LPKTS pirmininkas apgailestavo, kad tremtinių ir politinių kalinių gretos pastaraisiais metais sparčiai retėja. „Per metus jų prarandame nuo 600 iki 3000. Kalbu ne tik apie sąjungos narius – apie visus lietuvius, kurie buvo ištremti ar kalinami dėl politinių priežasčių“, – sakė G.Rutkauskas. Šiuo metu LKPTS vienija apie 28 tūkst. narių. Skaičiuojama, kad buvusių  tremtinių ir politinių kalinių Lietuvoje gyvena per 50 tūkst.