- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienio duomenimis, kiek daugiau nei 70 procentų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų yra pasiskiepiję nuo COVID-19, taip pat vakcinuota ir apie 85 proc. universiteto personalo.
„Kadangi mokslo metai dar nėra prasidėję ir dalis studentų, kurie galbūt pasiskiepijo tose vietovėse, kur gyvena, nespėjo universitetui apie tai pranešti, tikslaus jų skaičiaus kol kas negalima žinoti. Kai prasidės studijos, duomenys apie pasiskiepijusių skaičių bus patikslinti“, – paaiškino VDU atstovė Indrė Sekevičienė.
VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio nuomone, pusantrų metų kovojant su COVID-19 ir, deja, vis dar besitraukiant bei užleidžiant virusui mūsų gyvenimo teritorijas, atėjo laikas padiskutuoti, kaip būtų galima pereiti į puolimą ir pradėti susigrąžinti prarastas pozicijas.
„Susivienijęs pasaulio mokslas per rekordiškai trumpą laiką sukūrė keletą vakcinų, jas sėkmingai išbandė ir pradėjo jų gamybą. Atrodė, kad šį karą jau laimėjome. Beliko tik visiems pasiskiepyti, įgauti kolektyvinį imunitetą ir COVID- 19 virusui teks tūnoti savo kamputyje kaip ir kitiems, įvairias ligas sukeliantiems virusams, jau nugalėtiems padedant sukurtoms vakcinoms. Pradinei COVID-19 viruso atmainai įveikti reikėtų pasiekti bent jau 70 proc. vakcinuotų gyventojų. Vakcinacijos pradžia buvo labai optimistinė. Pirmąsias vakcinos dozes žmonės stengėsi gauti kaip didžiausią vertybę, netgi pažeisdami nustatytas tvarkas, rizikuodami savo reputacija. Atrodė realu, kad iki vasaros vidurio tas 70 proc. slenkstis bus lengvai pasiektas. Deja. Maža to, kad virusas pradėjo mutuoti, įgydamas vis agresyvesnes formas, bet ir pačioje visuomenėje ėmė rastis negatyviai nusiteikusiųjų prieš vakcinaciją. Tuo netruko pasinaudoti įvairūs veikėjai, dar labiau pakurstydami aistras. Ir štai šiandien ne tik kad nesame pasiekę net 60 proc. pasiskiepijusiųjų dalies, bet dar turime ir didžiulį bendruomenės susiskaldymą, neišvengiamą atskirtį tarp pasiskiepijusiųjų ir nenorinčiųjų skiepytis. O juk kasdien dedamos didžiulės pastangos, kad didėtų pasiskiepijusiųjų dalis, nustatinėjimai reikalavimai ir draudimai neturintiems galimybių pasų ir skelbiami karantino atlaisvinimai pasiskiepijusiems. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – atkreipia dėmesį VDU rektorius.
Anot jo, aukštųjų mokyklų bendruomenės nuo pat vakcinacijos pradžios buvo vienos iš aktyviausių. Daugumoje kolegijų ir universitetų pasiskiepijusių darbuotojų skaičius prieš naujų mokslo metų pradžią viršija 85 proc., o studentų, pasiskiepijusių bent viena doze, skaičius artėja prie 80 proc. gana sparčiai didėdamas.
Jei pasiryžtume tokiam žingsniui, tai būtų tam tikra vilties šviesa tunelio gale visai Lietuvos visuomenei. Kuo vėliau tai darysime, tuo bus sunkiau.
„Tose aukštosiose mokyklose, kuriose bendras dviem dozėmis pasiskiepijusių visos bendruomenės narių procentas viršija 85 proc., būtų galima sugrįžti į pilną kontaktinį mokymą ir darbą visiems studentams bei darbuotojams. Aišku, laikantis visų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų. Pagrindinis klausimas – ar tai saugu? Manau, atsakymas yra taip. Visų pirma, 85 proc. – pakankamas lygis kolektyviniam imunitetui. To pakanka, kai viruso aktyvumas siekia 7. Kitaip sakant, vienas sergantysis vidutiniškai gali užkrėsti iki 7 asmenų. Tokiu aktyvumu pasižymi COVID-19 delta atmaina. Pasiekus tokį aukštą vakcinacijos lygį gana uždaroje sistemoje, tikimybė nepasiskiepijusiam asmeniui susitikti ir bendrauti su kitu nepasiskiepijusiu asmeniu-viruso nešiotoju bei nuo jo užsikrėsti yra palyginus maža. Nepamirškime, kad už universiteto ar kolegijos sienų bendras pasiskiepijusiųjų procentas sieks tik 65 ar 70 proc. Taigi, rizika susirgti COVID-19 aukštojoje mokykloje bus ženkliai mažesnė nei už jos ribų. Toks saugumo lygis, – prof. J. Augučio patikinimu, – visoje visuomenėje bus pasiektas labai negreitai, o gal ir niekada to nepavyks padaryti“.
Kreipdamasis į Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę, jo rektorius pripažįsta, jog reikia tam tikro kompromiso, supratimo ir susitaikymo.
„Tikrai sunku nepasakyti pikto žodžio savo kolegai dėstytojui ar studentui, kuris galėdamas ir turėdamas visas galimybes skiepytis, to nedaro. Taip ir norisi paklausti: kaip tu sieki mokslo, galbūt kuri mokslą ir tuo pačiu nepasitiki jo pasiekimais? Tačiau esame skirtingi, įvairūs, unikalūs, ir pakeisti vienas kito nuomonę per prievartą, draudimais ar ribojimais būtų blogas sprendimas. Liktume susipriešinę, įtarūs, nevieningi. Ilgai taip gyventi neįmanoma, kažkada turėtume pradėti sugrįžti. Jei pasiryžtume tokiam žingsniui, tai būtų tam tikra vilties šviesa tunelio gale visai Lietuvos visuomenei. Kuo vėliau tai darysime, tuo bus sunkiau“, – konstatuoja VDU vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įžiebtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos eglės: kuri gražiausia?1
Kaunas, Vilnius ir Klaipėda jau įžiebė savo Kalėdų eglutes. Nemažai žmonių diskutuoja, kuri žaliaskarė gražiausia, kuri gal turi trūkumų. ...
-
Su meile – nuo bendruomenės: Kauno senamiestyje suspindo eglutė3
16 metų pagrindinę Kauno eglę Rotušės aikštėje kūrusi menininkė Jolanta Šmidtienė šįkart pateikė improvizaciją: padabino eglę M. Valančiaus gatvėje. ...
-
Seserų benediktinių jubiliejus: kviečia džiaugtis kartu1
„Kasdien siunčiame maldas į dangų už kiekvieną žmogų“, – sako sesuo Gabrielė, priklausanti vienuolių bendruomenei, kuri dabar mini neeilinį jubiliejų. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
Įžiebtos Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės: kuri žaliaskarė jums gražesnė?22
Kaunas ir Vilnius jau įžiebė savo Kalėdų egles. Kaip ir kasmet, pasipylė diskusijos, kuri žaliaskarė šiemet gražesnė. ...
-
Energijos užtenka ir mokslams, ir savanorystei1
Ringaudiškis Antanas Venskūnas – Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentas, savanoris, mielai kimbantis tvarkyti fortus ir aktyvus Kauno rajono gyventojas. „Kauno diena“ kviečia iš arčiau susipažinti su Rindaugų bendr...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose15
Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, kons...
-
Kauno rajone įžiebta Kalėdų eglė! (vaizdo įrašas)6
Penktadienio vakarą Raudondvario dvare įžiebta pagrindinė Kauno rajono Kalėdų eglė. ...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...