– Gal galite atsakyti į klausimą, kodėl sveikatą imame vertinti tik tada, kai susergame?

– Sakoma, kad tuomet, kai žmogus yra sveikas, jam rūpi tūkstančiai dalykų, o susirgus ima rūpėti tik viena – sveikata. Medicinos pagalba ilgai buvo siejama su geresne sveikata ir tik praėjusiame šimtmetyje, vystantis mokslui ir supratimui apie ligų priežastis, imta vartoti terminą "visuomenės sveikata". Tai plati sąvoka, apimanti visą ūkio sektorių, veiklos ir elgesio sritis. Mokslininkai ir praktikai stebi ir siekia kontroliuoti įvairius veiksnius, nulemiančius sergamumą, mirtingumą, gyvenimo trukmę ir jo kokybę. Jų išvados tarsi leidžia pažvelgti į ateitį. Pamatyti tai, ko dažniausiai nemato ir nesupranta eilinis žmogus. Todėl, norint apibūdinti gyventojų sveikatą, neužtenka išvardyti, kiek turime gydytojų ir ligoninių, kokia medicinos pagalba teikiama. Reikia matyti platų socialinį kontekstą, kuriame gyvename.

Žvelgiant į Kauno rajono gyventojų sveikatos rodiklius ir ypač juos lyginant su Lietuvos ar kitų regionų, tarsi būtų galima pasidžiaugti. Vidutinė tikėtina mūsų rajono gyventojo amžiaus trukmė beveik dvejais metais ilgesnė negu šalies vidurkis ir siekia 76,86 metų. Regione mus lenkia tik Birštonas. Mirtingumas dėl visų pagrindinių mirties priežasčių mažesnis negu Lietuvos vidurkis.

– Smagu girdėti geras žinias. Kas lemia tokius rezultatus?

– Tikrai ne medicinos pagalbos prieinamumas ir kokybė čia vaidina pagrindinį vaidmenį, nors tai ir labai svarbu. Prieš trejus metus pristatytame Pasaulio sveikatos organizacijos raporte apie įvairių šalių gyventojų sveikatos būklę, kur buvo pažymėta, kad Lietuvos  rodikliai prasti, išskirtos trys svarbiausios tai lemiančios priežastys: bloga šalies ekonominė-socialinė būklė, labai gausus alkoholio vartojimas ir prastas išsimokslinimas. Galbūt turėtas omenyje prastas raštingumas sveikatos srityje, nes pagal studentų ir universitetų skaičių pirmaujame Europoje. Ar tai tinka Kauno rajonui? Be jokios abejonės, tinka. Tiesa, menkai guodžia, kad rajono gyventojų sergamumo, mirtingumo ir kiti sveikatos rodikliai, susiję su šiomis priežastimis, irgi vieni geriausių šalyje, nes demografiniai rodikliai neblogi, ilgalaikio nedarbo lygis savivaldybėje palyginti nedidelis.

– Nedarbas beveik du kartus mažesnis negu šalies vidurkis?

– Taip, ir tiek pat lenkiame Lietuvos vidurkį pagal nedidelį pašalpos gavėjų skaičių. Galime pasidžiaugti, kad rajone daug  retesnis prekybos alkoholiniais gėrimais tinklas. Vienai licencijai tenka apie 230 gyventojų, Lietuvos vidurkis – apie 170 gyventojų. Tai lemia šiek tiek mažesnį alkoholio prieinamumą ir suvartojimą. Tokį teiginį patvirtina du kartus mažesnis negu šalyje mirštamumas nuo paskendimų ir gerokai mažesnis mirštamumas nuo išorinių mirties priežasčių. Mažiau savižudybių. Beje, šiuos dėsningumus radome net tarp seniūnijų ir apsvarstėme konferencijoje. Praėjusį rudenį sveikatos netolygumų tema taip pat buvo analizuota Sveikatą stiprinančio Kauno regiono, kurio veikloje Kauno rajono savivaldybė aktyviai dalyvauja, konferencijoje. Buvo akivaizdžiai pademonstruota, kaip glaudžiai aštuonių savivaldybių gyventojų sveikatos rodikliai susiję su aplinkos, alkoholio suvartojimo, socialinės-ekonominės padėties, nedarbo ir kitais veiksniais.

– Tai sužinojome, o kas iš to?

– Toks platus supratimas apie ligų priežastis reikalingas ne tik medikams ir sveikatos priežiūros organizatoriams. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata verčia atkreipti dėmesį į įvairius ūkio sektorius, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su žmonių sveikata. Tai gali būti ekonomikos vystymas ar socialinė rūpyba, jaunosios kartos rengimas gyvenimui, gyvenamosios aplinkos kūrimas ar sergėjimas, maisto gamyba ir taip toliau. Yra apskaičiuota, kad net penkiolika mūsų gyvenimo trukmės metų nulemia vieta, kurioje gyvename, apie dešimt metų – pajamų dydis ir apie devynerius metus – išsilavinimas.

Arba štai urbanistas suprojektuoja gyvenvietę, kurioje namas  prie namo, tvora prie tvoros tęsiasi kilometrais. Tarp jų – siaura gatvė su šaligatviu vienoje pusėje. Kur bus dviračių takas? O kur viešosios erdvės, rekreacinės zonos, parkai? Net šuniui bloga ten gyventi – nėra kur jį pavedžioti.

Pagrįstai didžiuojamės puikiu dviračių taku į Kačerginę, kuris jau sujungtas su miestu. Persikėlus per Nemuną greitai bus galima grįžti į Kauną iš Kulautuvos. Tai jaunų šeimų, mėgstančių aktyvų poilsį, svajonė. Tačiau, rūpinantis sveikata, dar svarbiau, kad dviračiu, riedučiais ar pėsčiomis būtų galima pasiekti darbą, mokyklą ar parduotuvę. Ne "šeipingo" klubai ar lauko treniruokliai, ne proginiai krosai ir ne šiaurietiško vaikščiojimo lazdos, nors tai labai puiku ir skatintina, gali padidinti mūsų didžiosios bendruomenės dalies fizinį aktyvumą ir gerokai pagerinti sveikatą. Nyderlanduose dviratį kaip pigesnę kelionės priemonę renkasi 6 proc. olandų ir tik vos 1 proc. – dėl sveikatos. Daugiau kaip pusė šalies gyventojų atiduoda pirmenybę dviračiui kaip greitesnei susisiekimo priemonei. Tokiam saugiam ir patogiam kasdieniam judėjimui mūsų savivaldybė ir telkia dėmesį.