Sėkmės ir nesėkmės

Prieš keletą dienų naktį Lvive po Rusijos išpuolio sudegė „Caritas“ humanitarinės pagalbos sandėlis. Šios tarptautinės organizacijos darbuotojai nenukentėjo, tačiau gaisras visiškai sunaikino apie 300 t humanitarinės pagalbos prekių, tarp kurių buvo maisto, higienos reikmenų, generatorių ir drabužių. „Caritas“ šiuo sandėliu naudojosi pusantrų metų, iš jo humanitarinė pagalba buvo gabenama toliau į Ukrainos rytus tiems, kuriems jos reikia.

Lietuvos „Caritas“ nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų rūpinasi humanitarine pagalba siaubą išgyvenančios šalies žmonėms. Rugpjūčio pabaigoje vyko šeštoji paramos Ukrainai kampanija. Iš daugiau kaip 30-yje Lietuvos miestų ir miestelių suaukota parama ukrainiečiams pervežta į Kauną ir ruošiama išgabenti į Ukrainą.

Tam tikra prasme galima pasidžiaugti, kad per Lietuvoje vykusią paramos kampaniją žmonių suaukoti daiktai nevisiškai užpildė siuntą, todėl parama dar nebuvo pasiekusi centrinio „Caritas“ Ukrainoje sandėlio, kuris po Rusijos išpuolio visiškai sunaikintas.

Tačiau, pasak organizacijos atstovų, dabar, kai daug tonų paramos sunaikinta, pagalbos iš Lietuvos reikia dar labiau.

Dėmesys vaikams

Vykstant šeštajai Lietuvos „Caritas“ paramos Ukrainai kampanijai, „Caritas“ prašė paaukoti ne tik higienos priemonių, negendančių maisto produktų, buitinės chemijos Ukrainos žmonėms, bet ir mokyklinių reikmenų: kuprinių, penalų, sąsiuvinių, rašymo, piešimo, spalvinimo priemonių.

„Žmonės noriai dalijosi mokyklinėmis prekėmis, kurias rinkome pirmą kartą. Tikriausiai, pirkdami savo vaikams, nupirko ir atnešė ir Ukrainos vaikams. Įvairių mokyklinių prekių paaukota daugiau nei 6 000 vienetų. Daugiausia surinkome įvairių piešimo, spalvinimo ir rašymo priemonių ir sąsiuvinių. Kuprinių turime 200“, – pristatydama šios kampanijos rezultatus vardijo Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Ji neabejoja, kad visa, kas surinkta, vaikams pravers ne tik mokykloje, bet ir tais atvejais, kai tenka slėptis dėl skelbiamo pavojaus, ne vieną valandą praleisti slėptuvėse.

Liepos mėnesį lankydamasi Ukrainoje pas „Caritas“ kolegas, moteris savo kailiu patyrė, ką reiškia oro pavojus: išgirdus signalą, iš dvylikto viešbučio aukšto teko leistis į slėptuvę ir ten praleisti keletą valandų. Regis, viską žinojo, buvo instruktuoti, tačiau pastebėjo, kad stresas  išmušė iš vėžių – kai kurie čiupo neštis daiktus, visiškai nebūtinus slepiantis rūsyje. Susidūrimas su realybe dar labiau sustiprino suvokimą, kokia svarbi yra parama.

Jei pavargome – pailsėkime ir vėl padėkime, kuo galime. Jiems mūsų reikia.

Per tris dienas trukusią paramos rinkimo kampaniją įvairių ilgo galiojimo maisto produktų surinkta per 4 tūkst. pakuočių. Daugiausia žmonės aukojo kruopų ir konservų. Higienos prekių surinkta daugiau nei 13 tūkst. vienetų. Daugiausia aukota šampūno, prausimosi, dantų priežiūros priemonių ir sauskelnių suaugusiesiems.

Buitinės chemijos prekės buvo mažiausiai populiarios tarp atneštų dovanoti daiktų. Iš viso surinkta per 600 vienetų įvairios buitinės chemijos priemonių: skalbimo miltelių pakuočių, skystų skalbiklių, muilo. Daiktų rinkimo kampanijos metu kai kurios parapijos rinko ir aukojo pinigų, už kuriuos „Caritas“ pirks trūkstamų prekių.

Vieta: į sandėlį Kaune iš visų Lietuvos kampelių pervežta parama rūšiuojama ir pakuojama, pažymima jos paskirtis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Atstatyti namus

6-osios paramos Ukrainai kampanijos metu taip pat pradėtos rinkti lėšos apgriautiems namams atstatyti deokupuotose Ukrainos teritorijose. Artėjant žiemos sezonui labai svarbu padėti žmonėms susidėti langus, įsistatyti duris, užlopyti skyles, kurias pramušė skeveldros, uždengti stogus, kad apsaugotų nuo lietaus ir sniego. Todėl labai svarbu paramai skiriamos lėšos.

„Mūsų kolegos Ukrainoje sako, kad įsigyti kai kurių statybinių medžiagų Vakarų Ukrainoje galima net pigiau nei pas mus. Todėl visuomenės prašome sekti informaciją apie paramos poreikį Ukrainos žmonėms“, – tęsė Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė.

Anot D. Bukeikaitės, Lietuvos „Caritas“ tikslas – surinkti bent 100 tūkst. eurų, nes padėti vienam vienišam seneliui ar šeimai su vaikais reikia nuo 100 iki 3 tūkst. eurų paramos: „Konkretus pavyzdys – prieš žiemą norisi padėti užtaisyti skylę šalia Bučos gyvenančios močiutės Ninos namo stoge, prisidėti prie kitų Lietuvos karitiečių lankytų pažeidžiamų žmonių, be maitintojų likusių šeimų namų remontavimo.“

Apgriautiems namų atstatyti jau surinkta beveik 22 tūkst. eurų, dar trūksta 78 tūkst. eurų, tad pagal išgales visą rugsėjį ir spalį prašoma žmonių prisidėti piniginėmis aukomis. Jei prieš žiemą pavyktų konkrečiai padėti bent 100 žmonių, Lietuvos „Caritas“ tikslas būtų įgyvendintas.

D. Bukeikaitė apibendrino šeštosios paramos akcijos rezultatus: „Surinkta aštuoniolika padėklų įvairios paramos daiktais. Į krovinį telpa apie 30 padėklų, taigi, dar trūksta dvylikos, kad siunta vežti į Ukrainą būtų visiškai pakrauta. Šiuo metu ieškome įmonių, kurios norėtų prisidėti prie siuntos užpildymo. Tikslas – per dvi savaites išsiųsti paramą Ukrainos žmonėms. Krovinį pasitiks už paramos išdalijimą tiems, kam labiausiai reikia, nuo karo pradžios atsakingi mūsų partneriai – „Carito“ Ukrainoje bendradarbiai.“

Skaičiai: anot D. Bukeikaitės, į vilkiką telpa apie 30 padėklų, taigi dar trūksta dvylikos, kad siunta į Ukrainą būtų visiškai pakrauta. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Padalyta širdis

Tarp sandėlyje Kaune plušančių savanorių – ukrainietė Nina Urniežienė. Ji nėra karo pabėgėlė. Nina nuo penkerių metukų gyvena Lietuvoje. „Mano šaknys yra Ukrainoje, o vaisiai – Lietuvoje“, – tai sakydama moteris graudinosi dėl dviejų priežasčių. Viena – nerimas dėl kariaujančios gimtinės, antra – begalinė padėka Lietuvos žmonėms už jų nenutrūkstamai teikiamą paramą.

„Karo pradžioje padėjau į Vokietiją atvykusiems ukrainiečiams. Bėgantiems nuo karo reikėjo susitvarkyti su emocine būsena, kad apskritai teko išvažiuoti iš savo namų. Ukrainiečiai labai myli savo namus ir dauguma, su kuriais esu bendravusi, trokšta grįžti, kai tik baigsis karas. Aišku, bus tokių, kurie pasiliks kažkur Europoje, bet jų ne tiek daug. Karo pradžioje didžioji dalis buvo pasiruošusi išvykti savaitei, dviem, blogiausiu atveju – iki vasaros. Juos reikėjo nuraminti, kad karas baigsis, kad jiems padės visas pasaulis ir viskas bus gerai. Juk kai kurie atvažiavo, kaip stovi, o buvo kovo pradžia“, – pasakoja Nina.

Tada Vokietijoje Nina padėjo tautiečius aprengti pavasario sezonui, paskui – vasaros. Grįžusi į Lietuvą moteris pamatė „Carito“ savanorio anketą, ją užpildė ir buvo pakviesta: „Čia sutikau tokių ščyrų, juk taip sakoma, žmonių, – šypsosi Nina. – Labai susibendravome. Man taip gera, kad mano maža Lietuva padeda mano didelei Ukrainai. Kai pradedu apie tai kalbėti, visada noriu verkti, nes ir džiaugiuosi, ir didžiuojuosi. Viskas labai sumišę, bet kartu ir labai gera, šilta. Žmonės padeda, na, dabar gal kiek mažiau, bet juk daug kas renka paramą ir žmonės pasiskirsto, aukoja.“

Nina pasakojo, kad Anglijoje gyvenanti jos draugė globoja ukrainiečių šeimą. Mama žuvo ir vyriausiasis brolis pasiėmė auginti savo keturis brolius ir seses. Ninos draugė rūpinasi šia šeima. Anot Ninos, yra įvairių situacijų, kai nukentėję nuo karo randa paramą ir prieglobstį.

Turime tęsti

Pasak D. Bukeikaitės, nuo karo pradžios organizuotose pirmose penkiose Lietuvos „Carito“ paramos Ukrainai kampanijose surinkta daugiau nei 1 mln. eurų (1 129 731 euras), į skirtingus Ukrainos regionus išgabenta 20 vilkikų reikalingiausių daiktų ir maisto.

Per vietinį „Caritą“ Ukrainoje ir kitus partnerius Lietuvos žmonių paaukota parama pasiekė Sjevjerodonecką, Lvivą, Mostyską, Odesą, Kyjivą, Poltavą, Mykolajivą, Volynę, Dniprą, Donecką. Iš Lietuvos į Ukrainą gabentos paramos krovinių vertė – apie 650 tūkst. eurų. Ir tai – be šeštosios kampanijos metu surinktų daiktų, kurie iškeliaus į Ukrainą.

Jausmas: „Man taip gera, kad mano maža Lietuva padėjo mano didelei Ukrainai“, – sako Lietuvoje gyvenanti ukrainietė N. Urniežienė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Palyginti su karo pradžia, paramos mastai šiek tiek sumažėjo, bet „Carito“ atstovai pastebėjo, kad dalytis parama nori ir mažesnių miestelių žmonės. Pernai kovą parama pradėta rinkti septyniuose miestuose. Tada surinkta parama buvo užpildyti du vilkikai.

„Ko trūko – pirkome, įmonės dosniai aukojo. Karo pradžioje parama buvo labai intensyvi“, – mini D. Bukeikaitė.

Šiais metais „Caritas“ vykdo antrą paramos rinkimo kampaniją. Pirmoji vyko minint karo metines. Tąkart buvo surinkta pusantro vilkiko paramos. Pastarosios paramos dydis mažesnis – pusė vilkiko.

„Tačiau per šeštąją kampaniją piniginių lėšų paaukota daugiau nei per penktąją. Labai sunku pasakyti, kas daro įtaką aukotojams ir į ką jie labiau atsiliepia. Tačiau reikia kviesti aukoti, nes kartais ir po savaitės žmonės ateina su parama, nes galbūt atsiranda galimybė. Arba įmonių atstovai pasako, kad reikia šiek tiek laiko susiskaičiuoti likučius, ir klausia, ar reikėtų paramos po mėnesio“, – pašnekovės žodžiais, reikia nepamiršti, kad daliai ukrainiečių, gyvenančių Lietuvoje, taip pat reikia pagalbos.

Per „Caritas“ Lietuvoje tinklą karo pabėgėliams iš Ukrainos pagalba teikiama 33-iose mūsų šalies savivaldybėse.

Pasak Lietuvos „Carito“ vadovės, kad ir kiek kartų buvome raginami nesustoti remti Ukrainos – to vis negana. Karas tęsiasi daugiau nei pusantrų metų, jaučiame nuovargį, netgi šiokį tokį emocinį atsitraukimą, tačiau žmonės Ukrainoje neleidžia sau pavargti, deda milžiniškas pastangas dėl savo valstybės ir žmonių.

„Jei pavargome – pailsėkime ir vėl padėkime, kuo galime. Jiems mūsų reikia. Dalykimės, kiek galime, kvieskime tai daryti kitus, padėkime ukrainiečiams iki Ukrainos pergalės ir taikos“, – kviečia Lietuvos „Carito“ vadovė.

Kaip paaukoti?

Lėšų Ukrainai galima pervesti į specialią Lietuvos „Carito“ sąskaitą – LT257300010115125026, paskirtyje nurodant „Parama Ukrainos žmonėms“.

Įmonės, galinčios skirti paramą daiktais ar prekėmis, gali susisiekti e. paštu caritas@caritas.lt arba tel. +370 670 81 814.