Įvykiai sujaudino

Lietuvos „Caritas“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ ir „Gelbėkite vaikus“ nuo pirmųjų karo veiksmų Ukrainoje renka lėšas nuo karo bėgantiems žmonėms. Susivienijusios organizacijos koordinuoja pagalbos veiksmus.

Atskirai registruojami norintys prisidėti prie „Carito“ ir kitų organizacijų savanorių komandų, kurios teikia įvairią pagalbą ukrainiečiams: registruoja žmones, rūšiuoja ir dalija humanitarinius paketus, organizuoja užimtumo veiklas.

„Vienareikšmiškai – įvykiai Ukrainoje žmones tikrai labai sujaudino. Žmonės labai atviri. Nuo pirmųjų dienų ir iki dabar – begalė norinčių prisidėti, savanoriauti. Per „Carito“ sistemą prisiregistravo daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių, norinčių savanoriauti“, – iškalbinga statistika dalijosi Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius Arūnas Kučikas.

Kauno „Carito“ vadovas  A.Kučikas atkreipė dėmesį į tai, kad savanorystė reikalinga ir patiems nerimą, jaudulį jaučiantiems žmonėms. (J. Kamensko/Kauno arkivyskupijos nuotr.)

Anot jo, specialiai parengtoje anketoje savanoriams iš anksto buvo pateikta specifinių klausimų apie rusų kalbos mokėjimą, vairuotojų pažymėjimus ir kt., kad būtų aišku, kuriuos savanorius į kokią veiklą pakviesti.

„Daugiausia savanorių prisiregistravo iš Vilniaus. Teko stabdyti registraciją. Situacija parodė, kad norinčių prisidėti yra daugiau nei galimybių įveiklinti žmones. „Caritas“ veikia bendrai su Lietuvos savivaldybėmis, kitomis organizacijomis. Mūsų pačių pasirengimas, organizuotumas kiekvieną auga“, – tęsė A.Kučikas.

Anot Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktoriaus, Kaune užsiregistravo apie 400 naujų savanorių. Be to, aktyviai veikia dabartiniai „Carito“ savanoriai ir aktyvūs žmonės, prisidedantys prie savanoriavimo parapijose.

Čia nerealu. Paskambini, pasakai, kad reikia, ir viskas. Jokių klausimų – ima ir daro. Žmonės, įmonės skiria tai, ką gali, už dyką.

Kol kas apie 50 savanorių „Caritas“ galėjo pakviesti padėti rūšiuoti supirktus daiktus, paketus. Panašūs skaičiai, anot A.Kučiko, yra ir kitose organizacijose. Kauno „Carito“ vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad savanorystė reikalinga ir patiems nerimą, jaudulį jaučiantiems žmonėms.

„Savanorystė – tam tikras nusiraminimo ir savęs įprasminimo būdas. Įsitraukimas į savanorišką pagalbą veikia ir kaip terapija. Tik to darbų fronto šiuo metu dar nėra tiek, kiek yra pasirengusių savanoriauti“, – kalbėjo A.Kučikas.

Jis neabejojo, kad savanorių jėgų dar labai prireiks. Bėgančių nuo karo žmonių srautai nemažėja, suteikta humanitarinė parama ilgainiui išsenka ir ją nuolat reikia papildyti.

Ypatingas požiūris

Ne taip seniai savanoriška veikla, pagalba kitiems buvo suaktyvėjusi per Lietuvoje paskelbtą pirmąjį karantiną dėl pasaulį krečiančios COVID-19 pandemijos.

„Pirmasis karantinas taip pat išryškino savanorystės idėją. Jaunoji, vidurinė karta įsitraukė padėti tiems, kuriems buvo sunku. Vyresni žmonės buvo labiau suglumę, daugiau pažeidžiami. Taip, karantinas atskleidė geranoriškumą, tačiau solidarumo banga su Ukraina pranoko bet kokią ankstesnę iniciatyvą. Tai toks naujas išgyvenimas ir mums“, – žmonių iniciatyva džiaugėsi Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius A.Kučikas.

Ypatingu solidarumo ir supratimo ženklu tapo lietuvių pasisiūlymas priimti į savo namus nuo karo bėgančius žmones. Anot A.Kučiko, namai – gana intymus dalykas ir tokie pasiūlymai atskleidė lietuvių empatiją skriaudžiamiems ir kenčiantiems.

„Dirbdami su pabėgėliais, ir ne tik kirtusiais Baltarusijos sieną, bet apskritai „Carito“ kontekste, žinojome, kad ne visada lengva išnuomoti butus žmonėms, kurie jau pradeda integruotis, dirbti pas mus. Lietuvių pozicija buvo labai atsargi. Dabar žmonės ne tik dosniai aukoja, bet ir atveria savo namų duris. Sakyčiau, toks didelis artumo ženklas, platus ir entuziastingas visų amžiaus grupių žmonių požiūris“, – tęsė A.Kučikas.

Tokios žmonių nuotaikos džiugina. Ir tai gerokai skiriasi, lyginant situaciją su krize dėl migrantų iš Baltarusijos. Požiūris į tuos žmones buvo šaltas, o į pagalbą ukrainiečiams lietuviai žvelgia labai šiltai.

„Per Baltarusijos sieną bėgančius migrantus buvo sunku vertinti  kaip bėgančius nuo karo. Tas karas atrodė kažkur toli, todėl į migrantus iš ten buvo labiau žiūrima kaip į ieškančius geresnės duonos, geresnio gyvenimo. Tokia buvo tendencija“, – pastebėjo A.Kučikas.

Kauno „Carito“ vadovas mano, kad ypatingą lietuvių požiūrį į karą lėmė tai, kad Ukraina – arti, geriau pažįstama kultūra, ne vienas turi ryšių su ten gyvenančiais, o ir pati kova, atskleidusi, kas teisus ir kas ne, labai sujaudino žmones.

Pavienės iniciatyvos

Ne mažiau nei žinomų organizacijų veikla vertinama ir pavienių žmonių iniciatyva. Jau antrą savaitgalį iš eilės pilni humanitarinės pagalbos autobusai nuo „Žalgirio“ arenos išrieda į Ukrainą. Prekybos centrų lentynose kai kurios prekės buvo tiesiog iššluotos. Žmonės pirko tai, kas buvo skelbiama esant reikalinga: priemonių ir maisto naujagimiams, drabužėlių, higienos priemonių, medikamentų.

Kaunietė Gintarė Kazakauskienė feisbuko grupėje „Lietuva padeda Ukrainai“ pasiskelbė, kad turi garažą, kuriame būtų galima rinkti aukojamą paramą ir rūšiuoti. „Tada jau su manimi susisiekė žmonės, kurie norėtų atvežti, nes neturi kur laikyti. Kadangi jie turėjo kontaktinius duomenis Ukrainoje ir žinojo, ko ten reikia, mes stengiamės tokius daiktus rinkti ir rūšiuoti. Aš būsiu sandėlininkė“, – šyptelėjo G.Kazakauskienė.

Pasak jos, vaikams ir moterims skirtos paramos į Ukrainą vežti neplanuojama. Ji bus paskirstoma prieglobstį mūsų šalyje radusiems pabėgėliams. Karo zonoje reikalingesni daiktai bus paimami ir vežami į karo niokojamą Ukrainą.

„Kol kas paramos rinkimas labiau vyksta tarp draugų, nes iniciatyvų paramai rinkti yra daug – savivaldybės skelbia, didieji prekybos centrai tapo surinkimo taškais. Tačiau man atrodo, kad kuo mes esame arčiau savo socialinio burbulo, tuo geriau, nes visiems svarbu žinoti, kam atiduoda, žinoti, kad parama bus paskirstyta tikslingai. Be to, nereikia kažkur toli vežti, pažįsti tą žmogų, pasitiki juo. Kuo mūsų daugiau – tuo geriau“, – įsitikinusi G.Kazakauskienė.

Moteris neslėpė pastebėjusi mėginimų piktnaudžiauti prisidengiant parama Ukrainai. Tam tikrose grupėse socialiniuose tinkluose jau atsiranda įrašų, kad neva apsigyveno ukrainiečiai, todėl skubiai reikia šaldytuvo, kaitlentės ar kitokios buitinės technikos. Tokie skelbimai aiškiai rodo mėginimą pasinaudoti tragiška situacija savo reikmėms.

„Manau, kad pagrindiniai paramos teikimo keliai ir turėtų būti per žinomas visuomenines organizacijas, savivaldybes arba pasikliaujant savo rato žmonėmis. Nebuvau patikli. Pirmiausia išsiaiškinau, kaip kas vyksta, kur važiuoja, kad nebūtų taip, jog surenki paramą ir nežinia, kur ji nukeliauja“, – pasakojo G.Kazakauskienė.

Vienijasi ir važiuoja

Praėjusį penktadienį keturiolikos automobilių kolona išvyko iš Kauno su žmonių suaukota humanitarine parama Ukrainos žmonėms.

Per kelias dienas Šarūno Jasiukevičiaus, labiau žinomo kaip Praeities žvalgas, pradėta rinkti humanitarinė parama ukrainiečiams buvo gerokai rezultatyvesnė, nei tikėtasi. „Feisbuke paskelbiau, kad norintys gali prisijungti. Vieni atvažiavo tuščiais automobiliais, kuriuos užpildėme, kiti – jau pasirengę ir pilni“, – prieš išvykdamas pasakojo Š.Jasiukevičius.

Š.Jasiukevičius ir T.Sadauskas suvienijo jėgas telkdami humanitarinę paramą Ukrainai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Prie planuotų keturių automobilių kolonos prisijungė dar dešimt. Žmonės į aikštelę R.Kalantos gatvėje vežė viską, ko tik gali prireikti už laisvę kovojančiai Ukrainai. Savo iniciatyva su bendraminčiais paramą pradėjęs rinkti Tadas Sadauskas prisijungė prie Š.Jasiukevičiaus rengiamos iniciatyvos.

„Nesitikėjome. Jūs neįsivaizduojate, kokiu mastu teikiama pagalba. Čia nerealu. Paskambini, pasakai, kad reikia, ir viskas. Jokių klausimą – ima ir daro. Žmonės, įmonės skiria tai, ką gali, už dyką. Na, yra tokių, kurie paprašo pinigų, bet 90 proc. viską skiria nemokamai. Žmonės perka už savo pinigus, įmonės prisijungia – aukoja ir neklausinėja“, – pasakojo T.Sadauskas.

Š.Jasiukevičius minėjo, kad už žmonių suaukotus maždaug 6 tūkst. eurų pirko ir veža į Ukrainą įvairių medikamentų. Plokščių šarvinėms liemenėms skaičiuoja gavę rinkos kaina už 14 tūkst. eurų ir gaus dar. Du automobilius pirko, o du visureigius gavo už dyką – žmonės atvažiavo ir atidavė. Viename mikroautobuse – 1 t dyzelino.

Sekmadienį Š.Jasiukevičius informavo, kad kolona juda ramiąja Ukrainos dalimi į karinį dalinį, kur bus palikta kariuomenei skirta parama. Tiesa, ilgiau, nei tikėtasi, užtruko Lenkijos–Ukrainos pasienyje.

Iš keturiolikos automobilių kolonos aštuoni liks Ukrainoje savanoriams ir kariuomenei. Automobiliai sieną kirsti turėjo be jokių dokumentų, kad niekam nekiltų rūpesčių dėl muitų. Teko sulaukti specialaus rašto pasienyje, kad koloną praleistų be jokių patikrinimų, todėl prie sienos užtruko apie šešias valandas.

Nuvažiuos ir liks

Penktadienį išvykusioje bendroje kolonoje buvo ir mikroautobusas, kurio keleiviai važiavo tik pirmyn. Ekipažas liks kovoti Ukrainoje.

„Negaliu atskleisti, kur tiksliai važiuoju. Mes liksime, – entuziastingai sakė Vitalijus. Jis yra kariškis ir vizitas į Ukrainą jau nebe pirmas. – Esu dalyvavęs Donecko reikaluose.“

Iniciatyvinė grupė „SOS Ukrainos kariams“ nuo 2014 m. remia Ukrainos karius, veda mokymus. „Savanoriškos ukrainiečių grupuotės moka dirbti dideliais skyriais, t.y. po daug žmonių. Mūsų tikslas – pamokyti juos dirbti mažais skyriais, po aštuonis žmones, kad mokėtų patekti į užnugarį ir nukauti priešą, padaryti žalos ir taip jį stabdyti“, – kol kas tokią veiklą yra numatęs Vitalijus.

Vitalijus jau ne pirmą kartą padeda ukrainiečiams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jis kalbėjo neatidengdamas veido. Tokios Ukrainos kariuomenės vadų rekomendacijos. Taip pat aišku, kad ir per Ukrainą važiuojanti humanitarinės pagalbos kolona negali skelbti, kur važiuoja. Draudžiama filmuoti, fotografuoti.

Primygtinai reikalaujama sustoti, jei tai nurodo Ukrainos tarnybos ir, nelipant iš automobilio, rankas padėjus ant vairo, laukti, kol prieis. Negalima naudotis navigacija. Dar prieš išvažiuojant kolonai iš Kauno Š.Jasiukevičius minėjo, kad grįždami parveš devyniolika nuo karo veiksmų norinčių pasitraukti ukrainiečių.

Sekmadienį socialiniame tinkle skelbtame įraše buvo patvirtinta, kad grupė pabėgėlių pasirengusi ir laukia.

Kauniečių parama: iki lubų užkrauti autobusai ir iššluotos parduotuvių lentynos

Savaitgalį Kaune surengta paramos Ukrainai akcija sulaukė ypatingo gyventojų aktyvumo. Kauniečiai dosniai aukojo Lucko, Lvivo srities ir Charkivo miestų žmonėms trūkstamų prekių – kūdikių maisto, sauskelnių ir higienos reikmenų. Šių produktų sausakimšai užpildyti trys keleiviniai autobusai. Žmonių ir miesto humanitarinės paramos paketai į karo niokojamą Ukrainą iškeliaus dar šią savaitę. Ten pasiliks ir ją nugabenęs transportas.

„Kauniečių gerumas dar kartą pranoko visus lūkesčius. Į paramos akciją prie Karmelitų bažnyčios traukė nuo pačių mažiausiųjų iki senjorų. Ištisos gyventojų bendruomenės būrėsi draugėn ir vežė didesnius produktų kiekius. Kauniečiai tikrąja to žodžio prasme šlavė parduotuvių lentynas visame mieste – paramą nešė krepšiais, vežė pilnas automobilių bagažines.

Kai kuriuos geradarius jau pažinome iš veidų, nes per savaitgalį jie čia sugrįžo po kelis kartus. Priekaba su produktais atvežta net iš tolimosios Švedijos. Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam atėjusiam ir prisidėjusiam“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Per savaitgalį gyventojų surinkta parama visiškai užpildyti trys autobusai ir pradėtas krauti ketvirtasis. Šiame ir likusiuose dar keliuose laisvą vietą netrukus užims ilgo galiojimo maisto produktai, tvarsliava, vaistai ir kiti medikamentai. Tokia humanitarine siunta rūpinasi Kauno miesto savivaldybė, tiesiogiai bendradarbiaudama su verslo organizacijomis dėl paramos suteikimo ir prekių įsigijimo stambiais kiekiais.

Medicinos priemonių siuntoms keliami papildomi reikalavimai, būtini specializuoti leidimai, todėl jų įsigijimas vykdomas koordinuotai.

„Tokie jautrūs momentai nuteikia labai pozityviai ir leidžia dar kartą suprasti, kad mūsų mieste gyvena žmonės su didelėmis širdimis. Ir čia reikia kalbėti ne tik apie gyventojus, bet ir įvairias organizacijas. Susisiekus su verslo įmonėmis, dažniausiai net neprireikia kažko prašyti – jie iškart patys siūlo savo pagalbą“, – šių dienų patirtimi dalijosi Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras.

Renkant, rūšiuojant ir kraunant paramą į autobusus į bendras pajėgas susibūrė apie pusšimtis savivaldybės darbuotojų. „Kauno autobusų“ atstovai rūpinosi transportavimu, „Kauno švaros“ vyrai nuolat kursavo atlaisvindami atliekų konteinerius.