Pusė miesto biudžeto

Pernai rudenį apie išėjimą paskelbė trejus metus čia dirbęs savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, savivaldybės duris taip pat užvėrė net 42 metus joje išdirbęs Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Algimantas Laucius bei Miesto civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus, šioje valstybės tarnyboje praleidęs beveik 20 metų.

Šiemet miesto valdymo aparate – vėl dideli pokyčiai. Jau rasta, kas vadovaus Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriui, tačiau teks leistis ir į Švietimo skyriaus vedėjo paieškas.

Palyginti su kitomis sritimis, iš miesto biudžeto švietimui skiriamos didžiausios lėšos. Tad laukia atsakingas sprendimas, kam patikėti šias pareigas.

"Švietimui, kaip visada, atitenka didžiausia biudžeto dalis – 46 proc., kultūrai ir sportui – 13 proc., socialinei apsaugai – 10 proc., miesto infrastruktūrai ir tvarkymui – 17 proc.", – pristatydama šiųmetį biudžetą kalbėjo Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Vijolė Karpienė.

Šiemet į miesto biudžetą planuota surinkti 288 mln. eurų pajamų ir skirti 326 mln. eurų asignavimų. 148,6 mln. euro numatyta skirti švietimui, 55,4 mln. euro – miesto infrastruktūrai ir tvarkymui, dar 42,5 mln. euro – kultūrai ir sportui.

Nuo švietimo nenutolo

V.Mažeikos pavardė jau švyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojų kontaktinių duomenų sąraše. Jis tapo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vedėju, kur perėjo tarnybinio kaitumo būdu.

Vieni baigiasi, kiti prasideda. Nepakeičiamų nėra.

"Man tas darbas įdomus, – naująsias pareigas apibūdino V.Mažeika. – Be to, jau 20 metų savivaldybėje dirbau, gal kažko nepamatau, kažką pakeisti reikia."

Sudėtingiausiu projektu jis įvardijo švietimo įstaigų tinklo tvarkymo procesus. "Jie turi ir politinio atspalvio. Turi ir reorganizuojamų įstaigų žmonių, kurie visaip vertina tas reorganizacijas.

Daug smagiau atidaryti naują mokyklą, nei sumažinti jų skaičių", – sakė naujasis ministerijos darbuotojas.

Gal tai bus ramesnis darbas? "Visur gerai, kur mūsų nėra. Ir šis darbas reikalauja atsakomybės, čia dar viskas labiau matoma. Daromi siūlymai dėl švietimo teisės aktų, koordinuojama švietimo padalinių veikla, kiti momentai. Klausimai sudėtingi, bet tiek metų dirbęs savivaldybėje būsiu įgalus ir ministerijoje", – neabejojo V.Mažeika.

Jis teigė, kad visą laiką galima kažką padaryti geriau, darbai niekada nesibaigia. "Vieni baigiasi, kiti prasideda. Nepakeičiamų nėra", – dėstė pašnekovas.

Ministerija įsikūrusi Vilniuje, tačiau naujoji jo darbo vieta yra Kaune. "Skyrius yra išsibarstęs po visą Lietuvą. Skyriaus žmonių yra ir Panevėžyje, ir Šiauliuose. Dirba teritoriniu principu", – pasakojo V.Mažeika.

Paprašėme palyginti, kaip pasikeitė atlyginimas. "Finansinė išraiška panaši, nes tai yra lygiavertės pareigos, nors atrodo, kad tai karjera. Anksčiau darbas apsiribodavo vienos savivaldybės ribomis, dabar yra Respublikos lygmens", – lygino V.Mažeika.

Tęsiami suplanuoti darbai

Paskutinė V.Mažeikos darbo diena savivaldybėje buvo rugsėjo 19-oji. Jam išėjus Švietimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai patikėta eiti pavaduotojai Onai Visockienei.

Personalo valdymo skyriaus vedėjos Eglės Andriuškienės teigimu, paprastai konkursų į valstybės tarnybą procedūros trunka iki šešių mėnesių, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai konkursai neįvyksta dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, kai, pavyzdžiui, turi būti ne mažiau kaip du pretendentai, o tiek natsiranda.

O.Visockienė teigė, kad V.Mažeikai išėjus iš darbo sumaišties nekilo, suplanuoti darbai tęsiami. "Bendro ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrasis planas bus įgyvendinamas toliau, atliekant stebėseną ir priimant atitinkamus sprendimus", – kalbėjo laikinoji skyriaus vadovė.

V.Mažeikos nuomone, nepakeičiamų žmonių nėra.

Kaip aktualiausius ir svarbiausius tęstinius darbus, ji paminėjo į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir grįžusių šalies piliečių šeimų vaikų ugdymo organizavimą, visos dienos mokyklos modelio taikymą bendrojo ugdymo mokyklose, pasirengimą nuo kitų mokslo metų įgyvendinti tarptautinio bakalaureato programas Jono Jablonskio gimnazijoje ir Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje.

"Taip pat tęsiamas Tarpdisciplinio itin gabių mokinių ugdymo programos įgyvendinimas išplečiant veiklos galimybes, bus įgyvendinti numatyti renginiai, pvz., Mokytojų dienos paminėjimas "Žalgirio" arenoje, rengiamasi kitąmet Kaune vyksiančiai Tarptautinei fizikos olimpiadai ir kt.", – vardijo O.Visockienė.

Pats panoro išeiti

Savivaldybei neseniai teko ieškoti ir naujo Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjo. Personalo valdymo skyriaus vedėja E.Andriuškienė "Kauno dieną" informavo, kad buvęs skyriaus vadovas K.Miškinis iš darbo išėjo rugpjūčio 30 d. šalių susitarimu.

"Atleidimo iniciatorius buvo jis pats. Savo pateiktame prašyme K.Miškinis nenurodė, dėl kokių priežasčių siūlo nutraukti darbo santykius", – tikino E.Andriuškienė.

Pasiteiravome, ar tiesa, kad tam įtakos turėjo faktas, jog valdininkas buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl vieno renovacijos projekto. "K.Miškiniui išėjus iš darbo, tokia informacija savivaldybės administracijos nepasiekė", – tvirtino vedėja.

"K.Miškinis savo iniciatyva pateikė prašymą nutraukti tarnybos santykius šalių sutarimu, išmokant vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Administracijos direktorius šį jo prašymą tenkino ir priėmė sprendimą atleisti iš pareigų", – pakartojo E.Andriuškienė.

"Kauno dienos" šaltinių teigimu, nepaisant abstrakčios formuluotės, K.Miškinis visgi buvo priverstas palikti postą. Jam buvo pareikšta nemažai priekaištų ir dėl darbinės veiklos, o paskutiniu lašu tapo esą nuslėpti su vienu būsto administratoriumi susiję dokumentai.

Su K.Miškiniu susisiekti nepavyko.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas K.Miškinis pasiprašė atleidžiamas iš darbo po įtarimų dėl jo veiklos.

22 vietoje 33

Nuo šių metų pradžios savivaldybę paliko nemažai darbuotojų, tačiau buvo ir priimta naujų: 33 žmonės išėjo, 22 įdarbinti.

Šalių sutarimu valstybės tarnybos santykius nutraukė 20 tarnautojų, dar penki išėjo į pensiją. Taip pat iš darbo išėjo aštuoni darbuotojai, tai yra, kurių veikla nebuvo susijusi su viešuoju administravimu, vieni jų – šalių sutarimu, kiti – pačių prašymu ar pasibaigus darbo sutarties galiojimo laikui, "Kauno dieną" informavo E.Andriuškienė.

Šiemet Kauno miesto savivaldybės administraciją papildė 17 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir penki valstybės tarnautojai.